Negalės žmonių būdo bruožai rinkos ekonomikos požiūriu

• LSTC leidinių archyvas: knygos tekstas

LTVirstant santvarkai ir keičiantis ekonominiam ir socialiniam Lietuvos gyvenimui, be kitų veiksnių, lemiančių prisitaikymą, išryškėjo asmenybės savybių svarba. Straipsnio tikslas – išanalizuoti, ar turi gan artima visuomenės daugumai socialinė grupė – sutrikusios judėsenos žmonės – būdo bruožų, reikalingų atlaikyti laisvosios rinkos visuomenės varžybas, ir koks jų santykis su kitais apydarnei asmenybei reikiamais bruožais. Palyginti nemažai stipriųjų bruožų neįgaliųjų būdo struktūroje leistų manyti, kad jie galėtų veiksmingiau įsitraukti į darbo rinką, bent ne sunkmečio sąlygomis, jei tai palengvintų palankesni įstatymai ir palankesnė visuomenės, ypač darbdavių, nuomonė. Sutrikusios judėsenos žmonių ir reliatyviai sveikų piliečių būdo bruožų struktūra turėtų būti gan panaši, nes prieš negalę sukėlusią traumą ar ligą šios abi grupės bruožų atžvilgiu nesiskyrė. Socialumo bruožų daugumas – fizinės negalės žmonių savitumas, kuriuo labiausiai skiriasi nuo kitų sunkiai prisitaikančių prie socialinės tikrovės grupių. Bendraudami sutrikusios judėsenos žmonės kompensuoja suvaržytą judėjimo laisvę ir sumenkusias kitų sričių galimybes. Galimas dalykas, kad pabrėžiami socialumo bruožai silpniesiems visuomenės nariams atstoja stipriuosius, o gal ir kai kuriuos kitus nepriklausomam žmogui būtinus bruožus. Moterys – silpniausia sutrikusios judėsenos žmonių grupė. Silpnųjų, netinkamų varžytis bruožų joms išugdė auklėjimas ir įtvirtino apskritai sunkesnė neįgalių moterų padėtis. Tie bruožai turėtų būti būdingi ir daliai Lietuvos moterų, ypač vyresnio amžiaus.Reikšminiai žodžiai: Būdo bruožai; Marginalios grupės; Negalė; Sutrikusi judėsena; Disability; Disbility; Impaired mobility; Marginal groups; Mobility disability; Personality traits; Temper feature.

ENWith the existing order collapsing and the economic and social life in Lithuania changing, the importance of personal characteristics determining people’s adjustment became prominent. The article aims to analyse whether disabled persons, a social group close to the major share of society, have personal characteristics necessary to cope with challenges imposed by the free market society and what their relation with other personal characterises is. A comparatively high number of strong characteristics of the disabled would allow presuming that they could engage into the labour market at least not under the crisis conditions, if this was facilitated by more favourable laws and opinion of society, especially employers. The structure of temper characteristics of persons with impaired mobility and relatively healthy persons should be similar, since these both groups did not differ in respect of temper characteristics before the injury or decease causing the disability. The vast number of features of sociability is the peculiarity of people with disabilities, which mostly differs from other social groups with difficulties in social adjustment. By communicating, people with impaired mobility compensate their restricted freedom of movement. It is possibly that the highlighted features of sociability replace the strong social features for weaker members of society. Women are the weakest group of people with impaired mobility. They develop their weak features since childhood. These features should be characteristic to part of Lithuanian women, especially elderly women.