Klaipėdos krašto žydai ir jų kultūros paveldas

LT1567 m. valdžios įsaku visi žydai išvaryti iš Prūsijos kunigaikštystės. Prūsijos valdiniams buvo uždrausta palaikyti prekybinius ryšius su kitų kraštų žydais (šis draudimas atšauktas 1581 m.) Nors gretimuose LDK plotuose žydų sparčiai gausėjo, tačiau Prūsijoje jų ilgai visai nebuvo. XVII a. į Prūsiją kėlėsi nemažai žydų iš karų su švedais niokotos LDK. Iš Vakarų Europos atvykę ir krašte anksčiau įsikūrę žydai pirkliai ėmė priešintis savo konkurentams iš Rytų Europos, nustatydami jiems įvairius apribojimus, nepriimdami į savo bendrijas ir pan. Nuo 1664 m. Klaipėdoje veikė žydų bendruomenė, 1674 m. įsirengusi pirmuosius maldos namus. 1730 ir 1750 m. paskelbti pagrindiniai potvarkiai, nustatę Prūsijos žydų teises bei pareigas. Nuo 1723 m. krašte leista prekiauti iš svetur atvykstantiems ir prekes atgabenantiems žydų pirkliams. Žydų gyvenimą Prūsijoje pakeitė 1812 m. paskelbtas emancipacijos ediktas. Iki tol Rytprūsiuose gyveno vos 800 žydų, tačiau jau 1817 m. jų patrigubėjo, Į Rytprūsius kėlėsi vis daugiau žydų iš Didžiosios Lietuvos. 1848-1872 m. apie pusė žydų iš Šilutės apskrities sau nuotakas atsigabendavo iš Didžiosios Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos. Pasienyje įsikūrę naujieji atvykėliai vėliau keldavosi į didesnius miestus. 1871 m. Klaipėdos mieste gyveno 1040 žydų (5,5 % iš 19 008 gyventojų). XIX a. didžiausios žydų bendruomenės gyvavo pačioje Klaipėdoje, Rusnėje bei Smalininkuose. Ten klostėsi savarankiški etninės kultūros židiniai su sinagogomis, kitais bendruomenių pastatais bei įrengimais, judėjų kapinėmis ir kt. Ten gyvenę žydai vertėsi prekyba ir amatais.Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos krašto žydų bendruomenė.

ENIn 1567, by order of authorities, all Jews were exiled from the Duchy of Prussia. It was forbidden to keep trade relations with Jews of other lands (the ban was abolished in 1581). Although in the adjacent lands of the Grand Duchy of Lithuania the number of Jews rapidly increased, there were no Jews in Prussia for a long period of time. In the 17th century a significant number of Jews moved to Prussia from the Grand Duchy of Lithuania, which was devastated by wars with Swedes. The Jewish merchants, who previously came from the Western Europe, reacted to their competitors from the Eastern Europe by setting different restrictions, refusing to accept into communities, etc.. Starting from 1664 a Jewish community functioned in Klaipėda, which, in 1674 established their first meeting-house. In 1730 and 1750 the main decrees were passed, which established the rights and responsibilities of Prussian Jews. Starting from 1723 the Jewish merchants, who came and brought goods from other countries were allowed to engage in trade. The life of Jews in Prussia was changed by the emancipation edict, passed in 1812. Before that only 800 Jews lived in the Eastern Prussia and already in 1817 the number grew three times, ever more Jews moved to the Eastern Prussia from the Greater Lithuania. In 1848-1872 about half of the Jews from Šilutė area brought their brides from the Greater Lithuania, Latvia or Poland. The newcomers, who settled by the border, moved to bigger towns. In 1871 1040 Jews lived in Klaipėda (5.5 % of 19 008 residents). The biggest Jewish communities of the 19th century existed in Klaipėda, Rusnė and Smalininkai, where self-sufficient nurseries of ethic culture were established with synagogues, other community buildings, Jewish graveyards, etc.. The local Jews engaged in trade and crafts.