Vlado Drėmos mintys apie M. K. Čiurlionį

LTVisi Vlado Drėmos tekstai Čiurlionio kūrybos klausimais rašyti lietuvių kultūrai ir menotyros mokslui ypač nepalankiomis okupacinėmis sąlygomis. Todėl šio straipsnio tikslas – nagrinėjant Čiurlioniui ir XX a. lietuvių dailei skirtus jo straipsnius, išryškinti Drėmos įnašą į čiurlionianą ir lietuvių dailės istoriografiją. Pirmuosiuose straipsniuose Drėma pateikė taiklų požiūrį į Čiurlionio kūrybą. Čiurlionį jis vadino tautinės kultūros pirmavaizdžiu ir svarbiausiuoju jos atstovu. Septintajame dešimtmetyje Čiurlionio kūryba Drėmai tapo atramos tašku, aptariant tuo metu aktualius Lietuvos meno ir dailėtyros klausimus. Vienas jų – liaudies meno tradicijų reikšmė profesionaliojoje kūryboje. Drėmos straipsniai Čiurlionio ir XX a. lietuvių dailės istoriografijoje išsiskiria panoraminiu žvilgsniu. Neretai jo tezės vertos apmąstymo ir minties pratęsimo. Čiurlionis ir kiti XX a. dailininkai nebuvo svarbiausias menotyrininko tyrinėjimo objektas, bet jo tekstuose apie Čiurlionį nemažai vertingų pastebėjimų, netikėtų įžvalgų, neatsiejamų nuo giliai pajaustų, prieškariniuose straipsniuose tiksliai įvardytų filosofinių šio menininko kūrybos pamatų. Nepaprastai vertinęs Čiurlionį, jo amžininkams Drėma buvo per daug reiklus, juos nepelnytai nuvertindavo. Reikšmingas Drėmos nuopelnas „Čiurlionio byloje“ – sugebėjimas apginti jo kūrybinį palikimą nuo stalinietiškai ideologizuoto vertinimo. Nepaisant tekstuose esančių ideologinių apnašų, šeštojo ir septintojo dešimtmečio Drėmos rašiniuose atsispindi platus menotyrininko akiratis ir profesinis padorumas, kurio nepaveikė jokia priespauda.Reikšminiai žodžiai: Kūryba; Meno kritika; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Paveldas; Sovietmetis; Vladas Drėma; Art criticism; Creation; Heritage; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Soviet time; Vladas Drėma.

ENVladas Drėma, who spent his entire life in Vilnius, was always within the milieu of several cultures. He published on Lithuanian art in Polish periodicals of Vilnius, Lithuanian ones of Kaunas, and those of the Soviet Lithuania. Taking into consideration political circumstances and ideological contexts, the article discusses how these different situations affected the art historians way of thinking. The discussion is based on the evaluation of the works of painter Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, generally acknowledged the Lithuanian national genius. [From the publication]