Vilniaus architektūra menotyrininko žvilgsniu - nuo Mariano Sokołowskio iki Vlado Drėmos
LTMenotyros mokslo objektu Vilniaus architektūra tapo XX a. pradžioje, o iki amžiaus pabaigos apie ją rašė beveik dvi dešimtys autorių. Palaipsniui pildėsi istorinių duomenų spragos, įsibėgėjus restauravimo praktikai, atsivėrė paminklų raidos medžiaginiai sluoksniai. Tai keitė nagrinėjamos Vilniaus architektūros apimtį ir interpretavimą. Kai kuriuos laikotarpius nuspalvino ideologijos, tačiau jos negalėjo visiškai užgožti individualybių – kiekvienas menotyrininkas į Vilnių žvelgė savitu žvilgsniu. Ne visi, rašiusieji apie Vilniaus architektūrą, pagal išsilavinimą buvo menotyrininkai. Kai kas į šią sritį atėjo iš istorijos, filosofijos, architektūros praktikos. Sokołowskį, kaip „grynąjį“ menotyrininką, domino lokalūs stiliaus bruožai, svarbią vietą jis teikė objekto tyrimui. Tatarkiewiczius buvo atidus istoriniam ir kultūriniam kontekstui, Bohdziewiczius siekė klasifikuoti meninės raiškos formas. Morelowskis labiausiai išplėtojo lyginamąją analizę, Remeris ir Vorobjovas – emocinio architektūros suvokimo aspektą. Lorentzo dėmesingumą šaltiniams ir kūrinių atribucijai tęsė Drėma, aktualizavęs didžiulį kiekį istorinės ir ikonografinės medžiagos, precizišką fakto tikslumą derinęs su akyla ir gyvai pateikta interpretacija. Racionalus architekto mąstymas Klosui padėjo rengti vadovus po Vilnių, Morelowskio profesinė patirtis ir pareigos įgalino mokslo darbų leidimą. Sovietmečio laikotarpis kaustė tyrinėtojų požiūrius, tačiau buvo atskleista naujų duomenų Lietuvos archyvuose. Straipsnyje apžvelgiami Vilniaus architektūros tyrinėjimai, stebima aspektų, akcentų ir analizės būdų kaita.Reikšminiai žodžiai: Architektūros istorija; Dailės istorija; Dailėtyrininkas; Marianas Sokolovskis; Meno istorija; Vadovas po Vilnių; Vilniaus architektūra; Vilnius; Vladas Drėma; Vladislavas Tatarkievičius; Art Historical Perspective; Art historian; Art history; History of architecture; Main quide-books Vilnius; The Architecture of Vilnius; Vilnius.
ENThe article reviews research into the architecture of Vilnius throughout the twentieth century starting with the very first art historical study, Marian Sokolowski's article "Dwa gotycyzmy: wileński i krakowski..Г (1906), and ending with fundamental books by Vladas Drėma. The article introduces and discusses the most important works by Polish scholars: a comparison between Neo-Classicism in Vilnius and Warsaw by Władysław Tatarkiewicz (192.1), studies by professor at the Stephan Bathory University Marian Morelowski and a series of scholarly papers published under his initiative Pracy sekcji Historii Sztuki Towarzystwa Przyjaciуł Nauk w Wilnie, as well as the research into the Baroque style undertaken by Piotr Bohdziewicz. In addition, the main guidebooks of Vilnius are addressed to reveal the changing perceptions of the city. After the discussion of the impact made by Soviet scholars Klemensas Čerbulėnas, Algė Jankevičienė and others, the article concentrates on Drėmas studies published after 1990, when political transformations prompted changes in cultural situation. Drėmas book Lost Vilnius is regarded as a virtuoso dialogue with written and, most importantly, visual sources on the city's history. This study is Drėmas response to the destruction of architectural monuments and a clear effort towards informing the officials of heritage protection and restorers. [From the publication]
- Lietuvos meno ir kultūros paveldo tapatumo tyrimai / Nijolė Lukšionytė, Aušrinė Kulvietytė-Slavinskienė. Vytauto Didžiojo universiteto mokslo klasteriai / sudarytoja Gintarė Žukaitė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012. P. 47-60.
- Vilnius 1919–1939 metais: naujo architektūrinio tapatumo kūrimas / Rasa Butvilaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2019, t. 94, p. 84-119.
- "Vilnius. A Baroque city": changing perceptions of Baroque heritage during the twentieth century / Marija Drėmaitė. RIHA journal 2019, 0212, 1 pdf (18 p.).
