Trakų parapinės bažnyčios restauravimas : atradimai, praradimai, vertinimai
LTKeletą metų trukę Trakų bažnyčios restauravimo darbai praturtino Lietuvos dailės istoriją naujais kūriniais, paskatino permąstyti bažnyčios architektūrą, jos interjero dekorą ir įvertinti šiandienos santykį su daugiasluoksniu kultūros paveldu. Šiame straipsnyje aptariami faktai, leidžiantys kitaip pažvelgti į pirmuosius bažnyčios istorijos amžius, ir pateikiami restauravimo vertinimai. Svarbiausias atradimas Trakų bažnyčioje – bizantinio stiliaus sienų tapybos fragmentai, kurių analizė paskatino peržiūrėti bažnyčios architektūros istoriją. Trakų bažnyčioje buvo nutapyta Paskutinio teismo kompozicija, kurios vienas elementų – Patriarchų prieglobstis. Paskutinio teismo kompozicija užėmė daugiau nei vieną sieną. Paskutinio teismo vaizdavimo tradicija, užmūrytas šiaurinis įėjimas, keistos navų proporcijos ir atkastieji pamatai bei tai, kad bažnyčios apsidės mūras datuojamas maždaug 1500 m., paskatino kelti hipotezę, jog šiandieninės ir XV a. bažnyčios liturginės ašys nesutampa. Ikonografijos, istorijos, architektūros, archeologijos ir topografijos duomenys leido konstruoti tokį bažnyčios statybos ir interjero puošybos scenarijų: iki 1419 m. pastatyta bažnyčia buvo orientuota į pietus, jos interjerą puošė bizantinio stiliaus sienų tapyba. Bažnyčios ir šventoriaus tyrimų duomenys dar ilgai teiks peno mokslui, bet paveldas nėra tik mokslinių tyrimų objektas. Paveldas tampa istorinės tapatybės šaltiniu, kai praeitį juntame, o restauruotoje Trakų bažnyčioje jutimams nėra ką veikti.Reikšminiai žodžiai: Bizantinis stilius; Bizantiškas stilius; Freskos; Ikonografija; Paskutinio Teismo kompozicija; Paskutinis teismas; Restauracija; Sienų tapyba; Trakų bažnyčia; Trakų parapinė bažnyčia; Byzantine style; Frescoes; Iconography; Last Judgement; Last Judgement composition; Parish Church of Trakai; Restoration; Trakai church; Wall painting.
ENThe renovation gave the building new shape, brought modern materials and eliminated almost all visible signs of time that generations of visitors left on floors, walls and doors. Hence, the long and rich past of the church apparent to a trained eye of an art historian is not conveyed to parishioners who celebrated the jubilee. Instead of being displayed to everyone's senses the six centuries of the Trakai church have been commemorated by a kitschy plaque attached to the north-western pillar. [From the publication]
- Bažnyčia ir pilis XV amžiaus Trakų miestovaizdyje: bizantinės sienų tapybos ir bažnyčios architektūros interpretacija / Giedrė Mickūnaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2012, t. 65-66, p. 93-105.
- Dievo Motinos rožė: Trakų stebuklingojo paveikslo ikonografijos kontekstai / Tojana Račiūnaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2018, t. 90, p. 115-146.
- Kuriant istorines vertes: juvelyrikos iš Trakų parapinės bažnyčios medžiaginis aspektas ir kultūrinis kontekstas / Guoda Gediminskaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2018, t. 90, p. 197-208.
- Religiniai medaliukai iš Trakų Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios archeologinių tyrinėjimų 2008-2011 metais / Olegas Fediajevas. Numizmatika. 2012, t. 9-12, p. 171-194.
- Stebuklingasis Dievo Motinos atvaizdas ir "graikiškos" tapybos tradicija Trakų parapinėje bažnyčioje / Giedrė Mickūnaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2013, t. 69, p. 47-64.
- Trakų parapija ir jos šventovė XV–XVIII amžiuje / Liudas Jovaiša. Acta Academiae Artium Vilnensis 2018, t. 90, p. 71-101.
- Vaizdiniai ir žodiniai bizantinės tapybos registrai. Trakų bažnyčios atvejis / Giedrė Mickūnaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2018, t. 90, p. 49-70.
