Naujas senasis Vilnius : senamiesčio griovimas ir atstatymas 1944-1959 metais.

LTStraipsnyje aiškinamasi, kokias iš tiesų žaizdas patyrė Vilnius Antrojo pasaulinio karo metu (Vilniaus architektūros paveldo praradimus būtina sieti su sovietine miestų atstatymo ideologija bei praktika, o ne su karo metų sugriovimais). Vis dėlto šio straipsnio tikslas nėra paneigti sovietinių architektų ir planuotojų suformuotą nuomonę esą miestą sugriovė vokiškieji fašistai. Jame norėta pasigilinti į Vilniaus senamiesčio atstatymą po karo, aiškintasi, kodėl buvo tiek daug griaunama atstatant Vilniaus senamiestį ankstyvuoju pokariu, nuo 1944 iki 1959 metų. Daroma išvada, jog didžiausi nuostoliai Vilniaus senamiesčio architektūrai buvo padaryti, įgyvendinant sovietinės urbanistikos principus ir normas, visų pirma motyvuojant sanitariniais ir utilitariniais miesto poreikiais. Tuomet neužteko nei specialistų, nei finansinių išteklių iki galo įgyvendinti „Vilniaus – LSSR sostinės“ idėją istorinėje dalyje, tačiau tų pačių išteklių ar specialistų neužteko ir apgriautų pastatų priežiūrai bei remontui, todėl didžiulė dalis vertingų architektūros paminklų neremontuojami tiesiog suiro. Be to, daugelio žmonių sąmonėje pokario senamiestis iš tiesų buvo panašus į griuvėsius, tad jų valymas, o ne restauravimas buvo priimtiniausias greito ir patogaus atstatymo būdas. Pokarinio Vilniaus senamiesčio pertvarkymo ir pasipriešinimo jam padariniu reikėtų laikyti 1959 m. patvirtintą Senamiesčio rekonstrukcijos (regeneravimo) planą – pirmąjį tokį kompleksinį paveldosauginį dokumentą Sovietų Sąjungoje. Šis planas sustabdė didįjį Vilniaus senamiesčio rekonstravimą.Reikšminiai žodžiai: Ankstyvasis pokaris; Architektūra; Griovimas; Ideologija; Janas Bulhakas; Konservacija; Kultūros paveldas; Miesto atstatymas; Rekonstrukcija; Sovietinis miestų planavimas; Vilniaus senamiestis; Vilnius; Architecture; Conservation; Cultural heritage; Demolition; Early years after World War II; Ideology; Jan Bulhak; Reconstruction; Soviet urban planners; Urban reconstruktion; Vilnius; Vilnius old town.

ENThe paper examines reconstruction ideology and practice in the Vilnius old town during the early years after World War II. The research focuses on several issues related to urban conservation and reconstruction: socialist-modernist reconstruction ideology based on urban rehabilitation, visions brought to Vilnius by Soviet urban planners; demolition of historical buildings justified by sanitary and com fort needs, and relative resistance to the new socialist urban schemes introduced in the Vilnius old town. The research is based on the new archival photographic and graphic material, and supports the theory holding that in the early post war years there were made efforts to shape a modern socialist capital city of Vilnius, grounded upon the exaggerated World War II damages. [From the publication]

• Menotyra / Arts
• Istorija / History