Atminties ir atminimo kultūros kaip užsienio politikos objektas Vidurio ir Rytų Europoje
LTPirmieji bandymai tirti atminties ir atminimo kultūros vaidmenį Vidurio ir Rytų Europoje parodė, kad šie veiksniai tarptautiniuose santykiuose atlieka gana svarbų vaidmenį. Nematerialių veiksnių poveikiui užsienio politikai tirti politologai iki šiol taikė konstruktyvizmo teoriją. Norint tirti atminties ir atminimo kultūrų vaidmenį tarptautiniuose santykiuose, ši teorija turėjo būti papildyta atminties kultūros teorinėmis įžvalgomis, išryškinant pirmiausia tapatybės vaidmenį tarptautiniuose santykiuose. Šiame straipsnyje atminties ir atminimo kultūra nagrinėjama kaip užsienio politikos objektas. Pažymima, kad atminties ir atminimo kultūros užsienio politikoje naudojamos daugeliu atveju tikslingai, siekiant pagilinti tarpvalstybinį konfliktą arba per susitaikymą pagerinti dvišalius santykius; praeities ignoravimas yra trečioji strategija, taikoma tarptautiniuose santykiuose. Tarpvalstybiniuose Rusijos nesutarimuose su Lietuva, Lenkija ir iki neseno laiko su Ukraina galima įžvelgti atminties kultūrų susidūrimą. Analizuojant susitaikymo procesus, sėkmingu laikomas Vokietijos ir Prancūzijos suartėjimas yra ne taisyklė, o veikiau išimtis, nulemta holokaustu paženklintos Vokietijos atminties kultūros. Nutylėjimo strategijos apraiškų esama Lietuvos ir Lenkijos, Ukrainos ir Lenkijos santykiuose. Straipsnyje siūlomos išvados yra preliminarios, jas patvirtinti ar paneigti galima atlikus detalesnius tyrinėjimus.Reikšminiai žodžiai: Atminimo kultūra; Atminties kultūra; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Ukraina (Ukraine); Užsienio politika; Vidurio ir Rytų Europa; Vokietija (Germany); Central and Eastern Europe; Culture of memory; Culture of remembrance; Foreign policy; Germany; The Culture of Memory; The Culture of Remembrance; Rusija (Russia).
ENThis article examines the significance of the cultures of memory and cultures of remembrance in Central and Eastern European countries' foreign policy. Also different strategies of the use of these cultures are discussed. Until now, investigating the influence of the intangible factor's impact to a foreign policy political scientists used constructivism theory. This theory is appended with the theoretical insights regarding the culture of memory, highlighting the particular role of identity in transnational relations. The research of the examples in Central and Eastern European countries show that the cultures of memory and remembrance in foreign policy are used in many cases purposefully: to increase cross-border conflict (Russia's relations with Lithuania, Poland, and until recently - Ukraine); to improve bilateral relations through the reconciliation (German-French rapprochement, the past is being used in Lithuania's - Belarus, Lithuania's - Ukraine's rapprochement process, similar processes are taking place in transboundary communication of Russia - Belarus, Belarus - Ukraine). The third strategy used in international relations - the ignorance of the past. These strategies are determined by the selection and various interpretations of different past events. [From the publication]
