LTPreliminariais istorikų skaičiavimais, tiesiogiai II pasauliniame kare galėjo dalyvauti apie 140 000 Lietuvos gyventojų. Per 100 000 jų buvo pašaukti daugiausia 1944-1945 m. į Raudonosios armijos gretas (iš jų 3 000 kovojo pogrindyje). Hitlerinės Vokietijos pusėje įvairiuose kariniuose, policiniuose sukarintuose daliniuose tarnavo apie 20 000 Lietuvos gyventojų. Atskirai veikusiame lenkų pogrindyje istorikai priskaičiuoja apie 10 000 asmenų, dar apie 5 000 lietuvių dalyvavo Lietuvos antinaciniame judėjime. Ryškiausias atminčių konfliktas šiandieninėje Lietuvoje reiškiasi tarp sovietų pusėje kariavusių Lietuvos gyventojų ir antinacinės rezistencijos bei Plechavičiaus Vietinės rinktinės narių. Šį konfliktą būtų galima tiesiogiai apibūdinti kaip Raudonosios armijos pusėje kovojusių Lietuvos gyventojų kolektyvinės atminties konfliktą su Lietuvos kultūrine atmintimi. Antinacinės rezistencijos dalyviai ir Plechavičiaus vietinės rinktinės nariai šiame konflikte atstovauja Lietuvos valstybingumo gynėjų atminčiai, o Raudonosios armijos kariams Lietuvos gyventojams a priori priskiriamas okupantų vaidmuo. Toks atminčių konfliktas, beje, būdingas ne tik Lietuvai. Veikiau jis tipiškas bent jau Baltijos regionui. Atminties ir atminimo kultūros atlieka svarbią funkciją – jos yra vienos svarbiausių visuomenės identiteto formavimo priemonių. Skirtingos atmintys veda prie visuomenės dezintegracijos. Siekiant išvengti tokios nereikalingos konfrontacijos, kiekvienai visuomenei iškyla sudėtingas uždavinys kurti harmoningą šalies atminties kultūrą. Kritinis požiūris į istorinę praeitj, subalansuoto požiūrio į prieštaringus įvykius pristatymas visuomenei yra vienas iš būdų išvengti atminčių konfrontacijos. Šioje srityje atminties kūrėjų galimybės tikrai nėra išsemtos.Reikšminiai žodžiai: Atminimo kultūra; Atminties kultūra; Diktatūra; Diskriminuojama atmintis; Istorijos sintezė; Kolektyvinė atmintis; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos regionai; Sovietmetis; Collective memory; Culture of memory; Culture of remembrance; Dictatorship; Discriminated memory; Historical syntheses; Lithuanian regions; Soviet period.
ENThe article discusses the XX th century dictatorships period in Lithuania's population culture of memory and raises questions: what is the relationship between different society groups and the state memory; which society group's memory is eligible to become a dominant in the state and what memories are discriminated. Through this prism and also referring to the theoretical knowledge researching the relationship between the culture of memory and culture of remembrance this theme about the competing memories in Lithuania is revealed. Numerous factual material characterizing Lithuanian culture of memory, indicate two parallel existing cultures of memory: the dominant position is taken by the narrative of the Lithuanian Independence and beside it there is a story focusing on the "golden age of the Grand Duchy." Both cultures Lithuanian society can easily identify and through the prism of the past these cultures are used for better understanding of current problems. However, the memory's transformation in Lithuania, noticed in recent years, does not mean that there is only one historical narrative explaining the past. This is evidenced by the studies of the Lithuanian population's collective memory, showing the diversity of these memories and their mutual competition. [text from author]