"Tarybinės sostinės" konstravimas J. Stalino epochoje : Minsko ir Vilniaus atvejai

LTBandymas palyginti Vilnių ir Minską – tokius vizualiai skirtingus miestus – gali pasirodyti kiek savavališkas ir menkai pagrįstas. Net jeigu kalbėtume apie J. Stalino epochą, kuomet abi sostinės susidūrė su panašiomis viešosios erdvės sovietizacijos užmačiomis. Ir be išsamesnių tyrimų galima teigti, kad Vilnius kur kas mažiau patyrė sovietinės urbanistikos bei architektūros įtakos. Tuo ryškesnis jo kontrastas su Minsku, kurio pavidalas, netgi lyginant su pačia Maskva, buvo bene labiausiai sovietizuotas iš visų SSRS sąjunginių respublikų sostinių bei kitų stambiausių urbanistinių centrų. Kita vertus, Minsko atvejis ypatingas ir tuo, kad jis (su nedidelėmis išimtimis) faktiškai išvengė ir dviejų destalinizacijos bangų, nusiritusių per SSRS miestus. Ir dėl to iki pat šiandien jis išliko kone vientisas totalitarinės pasaulėžiūros vizualinis-semiotinis tekstas. Publikacijoje norima pasigilinti, kodėl dviejų kaimyninių, istoriškai ir kultūriškai gana artimų šalių – Lietuvos ir Baltarusijos – sostinių likimas susiklostė taip skirtingai. Iš kur kyla šis didžiulis skirtumas ir ką jisai reiškia? Kokios vidinės ir išorinės šių miestų raidos sąlygos jį nulėmė? Be to, itin aktualu paanalizuoti ir tai, kokias praktines pasekmes nūdienių Vilniaus ir Minsko miestovaizdžių formai, semantikai ir pačiai sociopolitinės erdvės sąrangai paliko šie stalinizmo epochoje (ir vėliau) realizuoti projektai. Galiausiai kokiais kriterijais remdamiesi šiandien galėtume vertinti stalininį urbanistinį ir architektūrinį palikimą Lietuvos ir Baltarusijos sostinėse?.Reikšminiai žodžiai: De sovietizacija; Minskas; Soc realizma; Stalinizmas; Stalino epocha; Tarybinė sostinė; Totalitarinė architektūra ir urbanizmas; Urbanistinės transformacijos; Vilnius; Minsk; Socialistic realism; Soviet Capital City; Stalin's period; Stalinism; Totalitarian architecture and urbanism; Urban transformation, „the Third Rome", (de) sovietisation; Vilnius.

ENThe form as morphology of the city and especially the capital one its shapes, buildings and public spaces - conveys meaning. All governing groups legitimate its dominance to equally identifiable and passively receptive subordinate groups through the messages it encode in the symbolic cityscape. In the article the goals, general principles and results of totalitarian (German Nazi, Italian Fascist and Soviet) urban design are compared and analyzed. All totalitarian regimes attempted to create homogenous and simply to read ideological text embodied in the urban landscape. In this wider context the massive postwar reconstructions of two capital cities - Vilnius and Minsk - are aligned as two analogous but simultaneously enough different cases of totalitarian urban transformation. As to Minsk, the capital of Soviet Belarus was made as an Ideal Soviet City of the Communist Utopia. It is quite strange that the happy Sun City of Soviet Dreams was realized not in Moscow but precisely there. So the case of Minsk is unique even if to compare it to Kiev or Chisinau. As to Vilnius, the capital of Soviet Lithuania, the research shows us that the efforts to realize the same project failed and this article tries to give some answers why. [From the publication]

• Menotyra / Arts
• Istorija / History