Laikinosios sostinės kolektyvinės atminties kraštovaizdis

LTŠiame straipsnyje norima apžvelgti Kauno kolektyvinės atminties kraštovaizdį XX a. tarpukario Lietuvoje, kai šis miestas buvo tapęs laikinąja Lietuvos sostine, ir bandoma atsakyti į klausimą, ar Kauno kraštovaizdis išties tapo erdve, kurioje materializavosi nacionalinės istoriografijos naratyvas ir kolektyvinės atminties vaizdiniai. Prieš apžvelgiant kolektyvinės atminties raišką Kauno kraštovaizdyje tarpukariu, pirmiausia pažymima, jog tuomet buvo nuolat pabrėžiamas Kauno kaip sostinės laikinumas. Viena iš vietų, kur laikinojoje sostinėje XX a. tarpukariu nuosekliausiai materializavosi lietuvių kolektyvinės atminties vaizdiniai, buvo Karo muziejus ir jo aplinka. Prisikėlimo bažnyčios projektas gimė 1930 metais, minint Vytauto Didžiojo 500 metų mirties jubiliejų. Greta lietuvių tautinio atgimimo judėjimo istoriją aktualizuojančios kolektyvinės atminties projekcijos Kauno viešojoje erdvėje buvo ir kita ryški kolektyvinės atminties projekcija, aktualizuojanti LDK laikmetį iki Liublino unijos. Šis LDK istorijos vaizdinių aktualizavimas Antano Smetonos režimo metais įgijo kolektyvinės atminties politikai būdingo kryptingumo. Nežiūrint nuolat pabrėžiamo Kauno kaip nacionalinės valstybės sostinės statuso laikinumo, šio miesto kraštovaizdyje materializavosi ir nacionalinės istoriografijos naratyvas, ir jį liudijantys kolektyvinės atminties vaizdiniai. Visa tai tapo tam tikru etalonu tarpukario Lietuvoje konstruojant kitas nacionalinę kolektyvinę atmintį reprezentuojančias erdves.Reikšminiai žodžiai: Kolektyvinė atmintis; Kolektyvinė atmintis, laikinoji sostinė, Lietuva; Paminklai; Sostinė; Toponimika; Capital; Collective memory; Collective memory, provisional capital, Lithuania; Monuments; Toponymy.

ENThis article seeks to review the landscape of Kaunas collective memory in interwar Lithuania in the 20th c., when the city became the interim capital of Lithuania, and tries to answer the question as to whether the landscape of Kaunas became the area where the narrative of the national historiography and images of collective memory materialised. Before reviewing the expression of Kaunas collective memory in the interwar period, the author first notes that the status of Kaunas as the interim capital was constantly highlighted at those times. The War Museum and its environs were one of the places where images of the Lithuanian collective memory materialised in the interwar period. The project of the resurrection church emerged in 1930 in commemoration of the 500th death anniversary of Vytautas the Great. Another prominent projection of collective memory highlighting the period of the GDL until the Union of Lublin existed along with collective memory projections of the history of the Lithuanian national revival movement in Kaunas public spaces. This emphasis on historical images of the GDL gained the direction typical to the collective memory during the period of Antanas Smetona’s regime. Irrespective of the temporary status of Kaunas as an interim capital of Lithuania, the narrative of national historiography materialised in the landscape of the city. All this became an etalon when constructing other areas representing national collective memory.