Atminties orientavimas ir mentalinis Klaipėdos integravimas Lietuvoje XX amžiuje
LTStraipsnyje analizuojamas mentalinio erdvių pasisavinimo klausimas, kaip tam tikroje kultūrinėje terpėje svetimos, arba marginalizuotos erdvės virsta savomis. Europoje tokius klausimus pirmoji jau senokai kėlė ,,Analų“ istoriografija, kuri ėmė akcentuoti erdvinės komponentės įvedimo svarbą istorikų tyrimuose. Taip pat aiškinama, kad stiprėja tendencija aiškinti mentalinį erdvių pasisavinimą per viešosios komunikacijos praktikas, pasitelkiant tam kolektyvinės atminties teorijos aspektus. Nustatyta, kad mentalinės erdvės integracija vyksta simboliniu lygmeniu, tačiau Klaipėdos pasisavinimo proceso Lietuvoje tyrimai rodo, jog į simboliniu lygmeniu vykstantį mentalinį teritorijos pasisavinimą būtina pažiūrėti plačiame komunikacijos procesų sąveikos kontekste. Bandoma parodyti, kad mentalinis Klaipėdos pasisavinimas priklausė nuo trijų veiksnių persipynimo viešojoje komunikacijoje. Straipsnyje kalbama ne apie atskirų Lietuvos gyventojų grupių Klaipėdos pasisavinimą, bet koncentruojamasi į Klaipėdos pasisavinimą lietuvių, kaip nacionalizmo kategorijomis apibrėžtos grupės reikšmių sistemoje. Pabrėžiama, kad Klaipėda, kaip sava teritorija, anksčiau Rusijos imperijai priklausiusiems lietuviams tapo aktuali ne anksčiau, kaip XX a. pradžioje. Mentalinės Klaipėdos integracijos aptarimas straipsnyje rodo, jog Lietuvoje pavyko hegemonizuoti Klaipėdos krašto savumo postulatą. Klaipėdos mentalinis integravimas galėjo būti realizuotas dėl šiuo klausimu Lietuvai nepaprastai palankių Antrojo pasaulinio karo rezultatų.Reikšminiai žodžiai: Klaipeda, mentaliniai žemėlapiai, kolektyvinė atmintis; Klaipėda; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Klaipėdos mentalinė integracija Lietuvoje; Mentalinė integracija; Rytprūsių lietuviai; Klaipeda, mental maps, collective memory; Klaipėda; Klaipėda Region; Memel; Memel Region; Memel territory; Mental appropriation; Mental appropriation of Klaipėda in Lithuania; Prussian Lithuanians.
ENThe article analyses the issue of the appropriation of mental areas and the way mental areas or marginal areas alien an a certain cultural area are transformed into local areas. In Europe, these questions were first analysed in the historiography of “Annals”, which started highlighting the significance of the introduction of the component of area in historical research. The author also states that the tendency to interpret mental appropriation of areas through practices of public communication by applying aspects of the theory of collective memory is increasing. It has been established that the integration of areas takes place at the symbolic level, yet the research of the process of appropriation of Klaipėda in Lithuania shows that the mental territorial appropriations at the symbolic level should be approached within the wide context of interaction of communication processes. The author attempts to show that mental appropriation of Klaipėda depended on the interaction of three factors in public communication. The article does not speak about the appropriation of separate groups of residents of Klaipėda. It focuses on the appropriation of Klaipėda in the system of meanings of Lithuanians as a group defined through categories of nationalism. The author notes that Klaipėda, as the local territory, becomes relevant for Lithuanians previously belonging to the Russian Empire not earlier than at the beginning of the 20th c. The mental integration of Klaipėda could be realised due to the results of WWII , which were favourable for Lithuania with regard to this issue.
