Kultūrinė atmintis ar atminimo kultūra? Kultūrinės atminties teorijos taikymo moderniųjų laikų tyrimams problemos

LTŠiame straipsnyje siekiama apmąstyti pastaraisiais metais augantį atminties tyrimų potencialą Lietuvos istoriografijoje. Straipsnio dėmesio centre – dvi kertinės sąvokos viešojo atminimo tyrimo metodologijoje: „kultūrinė atmintis“ ir „atminimo kultūra“. Šios sąvokos ir jas pagrindžiančios teorijos priešpriešinamos siekiant parodyti, kad viena iš jų tinka moderniųjų laikų istorikų tyrimams labiau nei kita. Taikant kultūrinės atminties teoriją moderniesiems laikams, susiduriama su daugybe problemų, kurios iš esmės verčia istorikus kelti klausimą, ar toks taikymas yra adekvatus? Suvokdamas kultūrą kaip reikšmių sistemą, simboliškai išreiškiamą komunikacijos praktikų metu, atminimo kultūrą šio straipsnio autorius apibrėžia kaip tokią reikšmių sistemą, kuri formuojasi įvairiomis praeities reprezentavimo formomis aktualizuojant praeitį ir stimuliuojant kolektyvinę atmintį. Šitaip suvokiant atminimo arba atminties kultūrą, pagrindiniu jos tyrinėtojų tyrimo objektu laikytini viešojoje komunikacijoje nuolat vykstantys reikšmių kūrimo procesai, reguliuojantys, palaikantys ir transformuojantys žmonių, dalyvaujančių vienoje komunikacijos terpėje, atmintį. Viešojoje komunikacijoje vykstančių procesų tyrimu pagrįsta atminimo kultūros analizė yra nepaprastai aktuali būtent šiuo metu, nes šiandien tai yra vienas adekvačiausių metodologinių raktų, įgalinančių svarstyti tapatybių kaitos praeityje ir dabartyje klausimus.Reikšminiai žodžiai: A. Assmann; Atminimo kultūra; Ideologija; J. Assmann; Kultūrinė atmintis; Kultūrinė atmintis, atminimo kultūra; M. Halbwachs; Medijos; Metodologija; A. Assmann; Cultural memory; Culture of remembrance; Ideology; J. Assmann; M. Halbwachs; Media; Methodology; Remembrance culture.

ENThe article deals with the 'cultural memory' theory, formulated by Jan and Aleida Assmann describing the cultural phenomena typical of both oral and early literate cultures, and discusses the problems that arise applying this theory to the contemporary history. The author states that current theory only partially satisfies an interest in theorising both organization and reception of remembrance in contemporary societies. Since the cultural dimension of human memory (especially in modern period) is closely intertwined with the social and the political one, historians, saying precisely, are managed to explore not in so far as cultural memory, but in so far as some of the phenomena that are associated with this concept. Describing these phenomena, V. Safronovas proposes to apply the concept 'public culture of remembrance'. In doing so he offers to integrate Assmann's theoretical insights to more adequate and complex inquiry model, as without additional theoretical basis their application to the contemporary history is far from being unproblematic. At the end, the author describes the main issues which need to be ad dressed when exploring public culture of remembrance. [text from author]