Lietuvos miestelių prekybos pastatai
LTStraipsnio tikslas – apžvelgti XIX-XX a. pirmosios pusės Lietuvos miestelių prekybos pastatus, jų pobūdį, susiformavimo aplinkybes. Pažymima, jog praeities Lietuvos miestelis neįsivaizduojamas be žydų tautybės asmenų, kurie dėl įvairių istorinių aplinkybių XIX a. antroje pusėje kai kuriuose miesteliuose sudarė 80-90 proc. gyventojų ir buvo svarbiausi prekybininkai. Ekonominį miestelių gyvenimą palaikę turgūs, prekymečiai bei kasdieninė prekyba neapsiėjo be prekybai skirtų pastatų ar patalpų. Buvo statomos įvairaus pavidalo (dviejų korpusų, vieno korpuso ar kitokios) krautuvių eilės bei pavienės krautuvės ir kioskai, karčemos arba užvažiuojamieji namai, gyvenamieji prekybininkų namai. Straipsnyje trumpai apibūdinama visų minėtų prekybos pastatų paskirtis, veiklos ir statybos ypatybės, jei esama ir statybų tradicijų tąsa. Paminėti labiau dėmesio verti, išlikę ar iš kitų šaltinių žinomi aptariamų objektų pavyzdžiai: krautuvių eilių (Molėtuose, Sedoje), krautuvių ir kioskų (Grinkiškyje), karčiamų ar užvažiuojamųjų namų (Žeimelyje), gyvenamųjų prekybininkų namų (Švėkšnoje). XIX-XX a. pirmosios pusės Lietuvos miestelių prekybos pastatai formavo nors dažnai ir skurdoką, tačiau būdingą tam laikotarpiui architektūrinį šio tipo gyvenviečių foną, kuris buvo ne mažiau svarbus nei jame išsiskiriantys sakraliniai pastatai. Jei pastarieji gyventojų ar jų dalies traukos centrais tapdavo tik tam tikromis dienomis ar progomis, tai prekybos pastatai buvo tos vietos, su kuriomis siejosi kasdieninis miestelėnų ir jų apylinkės žmonių gyvenimas.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos architektūros istorija; Pastatų tipologija; Prekybiniai pastatai; Urbanistika; Žydai Lietuvoje; Krautuvių eilės; Miestelių istorija; Karčemos; Užvažiuojamieji namai; Gyvenamieji namai; Molėtai; Grinkiškis; Žeimelis; Švėkšna; History of Lithuanian architecture; Commercial buildings; Urbanism; Jews in Lithuania; Housing; Towns.
ENThe objective of the paper is to give an overview of commercial buildings of Lithuanian towns in the 19th c. and the first half of the 20th c., their purpose and circumstances of development. It is noted that one could hardly imagine a Lithuanian town of the past without Jews who, due to various historical circumstances, made up 80-90 pct of the population and were the key merchants in some towns in the second half of the 19th c. The commercial life in towns thrived on marketplaces, and fairs and daily commerce could not do without special buildings or premises. Rows of and detached shops and kiosks of various shapes (double- and single unit and others), taverns or inns and merchants’ residential houses were constructed. The paper briefly defines the purpose of the above buildings and features of their operation and construction, and, where appropriate, the continuity of the building tradition. The study mentions examples of the subject sites that deserve more attention, that have survived or that are known from other sources: rows if shops (in Molėtai and Seda), shops and kiosks (in Grinkiškis), taverns or inns (in Žeimelis) and merchants’ residential houses (in Švėkšna). Commercial buildings of the 19th c. and the first half of the 20th c. built too often a poor but also a typical architectural background of that period, which was as important as the dominating sacred buildings. While the latter were centres of attraction on certain days or occasions, commercial buildings were places linked with everyday life of town-dwellers and their neighbourhoods.
- Carų valdžioje: XIX amžiaus Lietuva / Egidijus Aleksandravičius, Antanas Kulakauskas. Vilnius : Baltos lankos, 1996. 359 p.
- Lietuvos žydų kelias : nuo XIV amžiaus iki XXI a. pradžios / Solomonas Atamukas. Vilnius : Alma littera, 2007. 535, [1] p.
