LTStudijoje yra analizuojamas istoriografijoje dar mažai dėmesio sulaukęs 1938 m. kovo 17 d. Lenkijos ultimatumas Lietuvai, kuris buvo svarbus ne tik Lenkijai, bet ir visai Vidurio ir Rytų Europai. Tarpukariu Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo labai įtempti. Nors Lenkijos valdžia siekė išspręsti šią problemą, tačiau Lietuva atsisakė palaikyti bet kokius santykius protestuodama dėl Vilniaus krašto inkorporavimo į Lenkijos valstybę. 1938 m. pradžioje buvo bandyta paskutinį kartą išspręsti šį ginčą derybų būdu, tačiau bandymas baigėsi nesėkme. Problema paaštrėjo atsiradus pretekstui dar atsirado proga rimtesniam konfliktui – lenkų karys buvo nušautas lietuvių, ėjusių sargybą prie sienos. Lenkijos užsienio reikalų ministras Józefas Beckas pasiūlė Lietuvos valdžiai įteikti notą, kurioje buvo pagrindinis reikalavimas, t. y. užmegzti diplomatinius santykius. Ši nota buvo įteikta 1938 m. kovo 17 d. Lietuva nesėkmingai ieškojo Europos galingųjų valstybių politinės paramos. Susidūrusi su stipresniu oponentu, 1938 m. kovo 31 d. Lietuva atnaujino diplomatinius santykius su Lenkija. Autorius studijoje analizuoja, kokios buvo Lenkijos reikalavimo pasekmės, kokie buvo diplomatiniai abiejų šalių santykiai po jų atkūrimo. Pastebėtas pozityvus poslinkis šioje situacijoje. Minimi įvykiai dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo tetruko tik kelias dienas, tačiau jie padarė didelę įtaką abiems šalims, padėję keisti situaciją regione.Reikšminiai žodžiai: Diplomatija; Incidentas; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkijos ir Lietuvos konfliktas; Lenkijos ultimatumas; Lenkijos ultimatumas Lietuvai 1938 m; Lenkų - lietuvių santykiai; Lietuvos ir Lenkijos santykiai; Ultimatumas; Vilniaus klausimas; Vilnius; Diplomacy; Incident; Lithuanian-Polish relations; Polish - Lithuanian relations; Polish Ultimatum to Lithuania 1938; Polish ultimatum; Polish-Lithuanian conflict; Ultimatum; Vilnius; Vilnius issue; Wilno.
ENThe study analyses the Polish ultimatum to Lithuania of 17 March 1938, which was important not only for Poland, but also for Central and Eastern Europe. The theme has little been analysed in the historiography. During the interwar period, Lithuanian and Polish relations were very tense. Although the Polish government tried to solve this problem, Lithuania refused to maintain any relations in its protest against the incorporation of Vilnius region into the state of Poland. At the beginning of 1938, the last attempt to solve this dispute through negotiations was made, yet it was unsuccessful. The problem deteriorated when a pretext for a more serious conflict emerged. A Polish soldier was shot by a Lithuanian border officer. Polish Minister of Foreign Affairs Józef Beck offered to hand a note over to Lithuanian authorities, which would require establishing diplomatic relations. This note was handed over on 17 March 1938. Lithuania was unsuccessful in its search for support from the major European states. Having faced a stronger opponent, on 31 March 1938, Lithuania renewed its diplomatic relations with Poland. In this study the author analyses the outcomes of the requirement of Poland, and the diplomatic relations between the both states after their renewal. Positive changes in the situation were observed. Due to the beginning of WWII, the above events lasted only for few days, yet they had a huge impact on the both states and helped change the situation in the region.