LTMonografijoje pirmą kartą poetų Juditos Vaičiūnaitės ir Sigito Gedos poezija, intriguojančiai pratęsianti Maironio įtvirtintą istorijos įprasminimo tradiciją, tyrinėjama istorijos mitologinimo aspektu. Kai kurie knygoje aptariami jų eilėraščiai nėra publikuoti, o kai kurie ir paskelbti dėl vienokių ar kitokių priežasčių sulaukė menko tyrinėtojų dėmesio. Siekiama išsiaiškinti kaip tos pačios kartos poetų kūryboje transformuojasi istoriniai pasakojimai, koks poetinių siužetų santykis su didžiuoju tautos istorijos mitu. Studijoje lyginami dviejų kūrėjų meniniai pasaulėvaizdžiai: aprašomos pasikartojančių figūrų reikšmės ir jų metaforizacijos principai, išryškinami asmeninės poetinės mitologijos ir Lietuvos istorijos sampynos bei savęs artikuliacijos būdai.
ENThe monograph explores the poetry of Judita Vaičiūnaitė and Sigitas Geda, which continues the tradition of historical memory established by poet Maironis, from the aspect of mythologizing history for the first time. Some poems discussed in the book have not been published, while others have received little attention from researchers even after being published due to some reasons. The study attempts to ascertain how the works of poets from the same generation transform historical stories and what the relationship of poetic plots with the master myth of the nation’s history is. The research compares the artistic world-views of two artists: describes the meanings of repetitive figures and the principles of their metaphorization, highlights the tangles of personal poetic mythology and Lithuanian history as well as self-articulation ways.