Refleksyvumo raiška Jono Bretkūno 1589 metų "Kollectose"

LTŠiame straipsnyje aptariama refleksyvumo raiška seniausioje žinomoje ar netgi pirmojoje lietuviškoje maldaknygėje – Jono Bretkūno Kollectose. Kalbamojo maldų rinkinio tekstai laikomi paties Bretkūno vertimais iš vokiečių kalbos, todėl analizuojamos refleksyvinės Kollectų konstrukcijos gretinamos su vokiškuoju originalu. Be to, kai kurios refleksyvinės konstrukcijos lyginamos su Martyno Mažvydo maldų, spausdintų Gesmėse chriksczoniskose ir galėjusių turėti įtakos Bretkūno vertimui, atitikmenimis. Senuosiuose raštuose aiškiai dominuoja įvardinė refleksyvumo raiška. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad senuosiuose raštuose be dabartinėje kalboje įprastos refleksyvumo raiškos, t. y. be neutralios asmens, skaičiaus ir giminės atžvilgiu sangrąžinio įvardžio vartosenos, gausiai aptinkama ir kitokio tipo refleksyvinių konstrukcijų – tokių, kai sangrąžinio įvardžio vietoje vartojami nesangrąžiniai įvardžiai. Kalbos istorikų tokio tipo refleksyvumo raiška laikoma nelietuviška ir yra vadinama antruoju refleksyvų raiškos modeliu (skirtingai nuo neutralios sangrąžinio įvardžio vartosenos, kuri laikoma pirmuoju modeliu). Peržvelgus refleksyvines Kollectų konstrukcijas, konstatuojama, kad versdamas maldas, Bretkūnas dažniausiai seka lokiškuoju originalu, nors lyginimas su kitais, originalesniais Bretkūno tekstais rodo, kad apskritai šiam lietuvių autoriui būdingesnė lietuviškų refleksyvinių konstrukcijų vartosena.

ENIn this article there is a discussion of the use of the reflexive form in the oldest known and perhaps the first printed Lithuanian prayer-book, the 1589 “Kolekta” of Jonas Bretkūnas. This selection of prayers to be recited (not sung) is thought to be Bretkūnas’ own translation from German. Therefore the reflexive constructions under analysis in the “Kolekta” are compared to the German originals. In addition, some of the reflexive constructions are compared to corresponding reflexive constructions in Martynas Mažvydas’ prayers published in Gesmės chriksczoniskos (‘Christian Prayers’), which may have influenced Bretkūnas’ translations. In the old texts, the pronominal reflexive construction is clearly dominant. Attention is drawn to the fact that in the old texts, as well as the reflexive constructions that are common in the modern language, i.e. the use of a reflexive pronoun that is neutral in relation to person, number and gender, one also frequently encounters other kinds of reflexive constructions: those in which non-reflexive pronouns are used instead of reflexive pronouns. Historical philologists consider the appearance of this type of reflexive to be un-Lithuanian and they call it the secondary reflexive model (as distinct from the use of the neutral reflexive pronoun, which they consider to be the first model). A perusal of Bretkūnas’ use of reflexive constructions in the 1589 “Kolekta”, it can be ascertained that in translating the prayers, Bretkūnas more often follows the Latin original, because when this is compared with other texts of his that are more original (less derivative), it can be seen that in general the use of a more Lithuanian form of reflexive construction is more characteristic of this Lithuanian author.

• Giesmes duchaunas ir kitos 1589 metų liturginės knygos : tekstai ir jų šaltiniai / Jonas Bretkūnas ; parengė Guido Michelini. Vilnius : Baltos lankos, 2001. 301 p.
• Refleksyviojo posesyvumo raiška Mikalojaus Daukšos "Postilės" perikopėse / Bronius Maskuliūnas. Archivum Lithuanicum. 2000, t. 2, p. 107-124.