Lauryno Ivinskio lenkų-lietuvių kalbų žodynas

LTLietuvių leksikografijai daug nusipelnęs Laurynas Ivinskis žodyną suvokė kaip būdą kalbai tirti. Tam tikslui nuolatos kaupė leksikos duomenis iš raštų ir iš gyvosios kalbos. Rengė keletą žodynų, kai kurie neišlikę. Leidinyje publikuojama išlikusi rankraštinio lenkų – lietuvių kalbų žodyno dalies (raidžių A-R žodžiai) faksimilė ir kritinis jo leidimas. Rankraštis saugomas Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Krokuvoje. Publikaciją pristato du lietuvių ir lenkų autorių straipsniai. Lietuviškoji leksika - tikslinė šio dvikalbio žodyno dalis, dėl kurios turbūt ir buvo rašomas žodynas. Skaitytojus stengtasi sudominti žodžių, jų formų įvairove, suteikti trūkstamų žinių, pakelti kultūros lygį. Orientuotasi į mokytesnę visuomenės dalį: lietuviški žodžiai rašyti rašmenimis su diakritikais, žyminčiais kirtį, priegaidę, ilguosius, trumpuosius balsius bei minkštuosius priebalsius. Taikytasi prie įvairių tarmių atstovų. Žemaitiška pietų varniškių šnekta yra žodyno lietuviškos dalies pagrindas, bet akivaizdus autoriaus polinkis vartoti tradicines vidurietiškas aukštaitiškas žodžių formas neleidžia šio žodyno laikyti parašyto žemaičių tarme. Ivinskio lenkų-lietuvių kalbų žodynas, vos tik jį atradus, tapo didžiojo Lietuvių kalbos žodyno šaltiniu, jis taip pat yra svarbus lenkų kalbos leksikografinis šaltinis, dokumentuojantis Lietuvos lenkų kalbos antrosios XIX amžiaus pusės būklę. Lietuvos lenkų kalbos atskirtis nuo centrinio lenkų kalbos vartojimo arealo lėmė tai, kad pirmoji iš jų išlaikė tuos bruožus, kurie bendrinėje lenkų kalboje jau buvo laikomi kalbos klaidomis.Reikšminiai žodžiai: Ivinskis; Lenkų kalba; Žodynas; Ivinskis; Polish language; Dictionary.

ENLaurynas Ivinskis had merits to Lithuanian lexicography and perceived the vocabulary as a way to analyse the language. He consistently stored the data of lexis from written sources and spoken language. Also, he was preparing a few vocabularies; some of them have remained. The publication includes a facsimile and the main edition of the remained part of the Polish–Lithuanian dictionary (A–R words). The manuscript is kept in the library of the Academy of Sciences of Poland in Cracow. The publication is presented with the help of articles written by Lithuanian and Polish authors. A Lithuanian vocabulary is an objective part of the bilingual dictionary which was based on it. It is intended to make the readers interested in the variety of words and their forms, provide them with knowledge and raise their cultural level. It was oriented to a more educated part of the society: Lithuanian words were written in characters with diacritics which mark stresses, accents, long and short vowels and soft consonants. It was adjusted to all dialects. A base for the Lithuanian part of the dictionary is a Samogitian language of south Varniai residents. However, the author used traditional word forms of the Middle Upper Lithuania, therefore the dictionary cannot be treated as written in a Samogitian dialect. As soon as it was found, Ivinskis' dictionary of Polish–Lithuanian languages became a base for the grand dictionary of Lithuanian. Also, it is an important lexicographic source of Polish which reveals the status of Lithuanian Polish in the second half of the 19th c. The isolation of the Lithuanian Polish language from the use of the central Polish influenced that the first maintained the features which were already treated as language mistakes in the common Polish language.