Neatpažinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos ciklai

LTĮsibėgėjantys genialaus lietuvių menininko ir kompozitoriaus kūrybos tyrimai leidžia kaskart vis aiškiau suvokti neįkainojamą jo meninio palikimo vertę. Viena neįmintų paslapčių - savaiminis muzikos cikliškumas, susijęs su jo kūrybinės veiklos ypatumais. Kompozitorius niekada nekūrė priverstinai, metodiškai, kasdien. Jam būdingas spontaniškumas, kai kūrybinio įkvėpimo pagautas menininkas stačiai „pratrūkdavo" ir išsiliedavo (apie tai liudija kūrinių datos). Beje, šie protrūkiai tęsdavosi neilgai. Kūrinių kompozitorius neįvardydavo, formaliai neišbaigdavo. Šie ir panašūs genijaus veiklos pėdsakai čia vadinami kūrybos savaimingumu, o sukurtos daugiadalės kompozicijos - savaiminiais ciklais. Beje, ištyrus ir nustačius panašų ciklą, šis darbo autoriaus įvardijamas kaip „neatpažintas ciklas". Skaitytojui turėtų būti aišku, kad čia nebus rašoma apie atrastus naujus lietuvių kompozitoriaus kūrinius. Po netrumpai trukusio restauracinio darbo vargu ar logiška būtų šito tikėtis. Nuoroda „neatpažinti ciklai" pirmiausia kreipia į neištirtas Čiurlionio palikimo puses ir aspektus. Pastaruoju metu atlikta fortepijoninės muzikos tekstų genezė leido atrasti nemažai savaiminių kompozitoriaus ciklų. Pastebėti fenomenai reikalauja išsamesnės teorinės analizės. Tad pagrindinis šio darbo tikslas - išryškinti savaiminį muzikos kūrinių cikliškumo fenomeną. Šio tikslo nulemta bendriausia tolesnio tyrimo kryptis siektų aktualius lietuvių muzikinės kultūros uždavinius: - nustatyti ir ištirti savaiminius Čiurlionio muzikos ciklus; - sukurti prielaidas neatpažintų ciklų įreikšminimui Europos ir lietuvių muzikos diskursuose. Keliamos problemos ir jos siekiamo tikslo bei uždavinių įgyvendinimo autorius neįsivaizduoja be išsamios kompozitoriaus kūrinių chronologijos. Ko gero, tai viena esmingiausių darbo prielaidų. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Čiurlionis Mikalojus Konstantinas; Muzika; Kompozitorius; Ciklas; Čiurlionis Mikalojus Konstantinas; Music; Composer; Cycle.

ENAn increasing body of the studies on the work of the great Lithuanian artist and composer makes possible to perceive an invaluable price of his artistic heritage. One of as yet unsolved mysteries - a spontaneous cydicity of musical works associated with certain peculiarities of his creative activities. It is known that the composer never wrote music compulsively and methodically every day. A flash of a creative inspiration would simply lead him to spontaneous outbursts and outpourings (it is witnessed by the dates of his works). Such outbursts however would last not long. The composer would not entitle and formally complete his works. Here such and similar traces of the genius' activities are referred to as a spontaneity of his work and the written multimovement compositions - spontaneous cycles. Incidentally, after the study and the establishment of a similar cycle, the author of the present publication calls it Unrecognized Cycle (UC). The object of the present research primarily embraces the composers all untitled (left without titles) musical pieces for piano. Having in mind a "documentary" function of this music for the evolution of Čiurlionis, the cyclic articulations of these pieces correspondingly acquire their meanings. Therefore, the unrecognized piano music cycles established in the course of the study are also charged with meaning by a detailed object of the analysis (UC: I-XVI). It is reasonable to start a theoretical definition of the object with the most elementary guess, i. e. the following hypothesis: the composers chronological succession of works contains its spontaneous cyclic articulation. In order to prove this hypothesis special methods of study must be applied.Self-contained methods for the study of spontaneous cycles have been employed for this purpose: prognostic, structural, intentionality and identification. Each of consequently used methods makes up a certain sequence of procedures, making possible to get a deeper insight into the object under investigation. A prognostic method helps to establish spontaneous phenomena of the chronological articulation of the works, structural - bases the boundaries of the spontaneous cycle, intentionality - embraces its whole, and that of identification enables one to typify the cycle. Procedural stages more and more exactly disclose the object in question and at last make possible to perceive and confirm the composers spontaneous cycle as a real fact of his creative work. Worthy of mention is a somewhat paradoxical circumstance of the appearance of this research, i. e. a sufficiently high standard of the study of Čiurlionis' music. The following two, somewhat decisive prerequisites for the appearance of the present work should be singled out: 1. The genesis of Čiurlionis' musical text carried out by the musicologist D. Kučinskas. It gave a possibility of compiling a particularly exact catalogue of the composer's works. 2. The collections edited by V. Landsbergis published in 1975-1997, and especially "Compositions for Piano. Complete." The issues concerning a spontaneous cycle have not been directly reflected in musicological literature as they are dealt with here. [...]. [From the Summary]

• Muzikologija / Musicology
• Menotyra / Arts