Переход к новой модели формирования брачно-партнерских союзов во Франции, Литве и России
LTNuo XX a. pabaigos industrinėse moderniose Vakarų valstybėse pastebima nemažai pokyčių šeimos ir partnerystės santykių reguliavime. Pastebimos vedybinio amžiaus didėjimo tendencijos bei plintanti tradicija oficialius santuokinius ryšius pakeisti vadinama sutartine forma, kuri reiškia gyvenimą kartu, neatliekant santuokos sudarymo formalumų. Nuo XX a. devyniasdešimtųjų metų Rytų ir Centrinės Europos valstybės patyrė tuos pačius demografinius pokyčius, kurie prieš kelis dešimtmečius atsirado ir vystėsi Vakaruose. Straipsnyje siekiama apibūdinti naujų santuokinių – partnerystės ryšių formavimąsi, atskleisti juos įtakojusius struktūrinius ir sociokultūrinius veiksnius. Nuodugniai įvertinamos istorinės santuokos instituto formavimosi prielaidos. Tyrimo objektu pasirenkamos trys skirtingų regionų valstybės: Lietuva, Rusija ir Prancūzija. Tyrimas atskleidžia, jog kiekvienai iš šių valstybių būdingas savitas naujų ryšių formavimosi būdas. Pastebima, kad Prancūzijoje nuo tradicinių prie modernių santuokinių-partnerystės ryšių pereinama palaipsniui, Lietuvoje toks perėjimas yra ganėtinai lėtas, o Rusijoje jis vyksta gana betarpiškai. Pastebima, kad Prancūzijoje santykių formų keitimąsi lėtina religiniai aspektai. Tuo tarpu Lietuvoje ir Rusijoje manytina, jog pokyčiai partnerystės formavimesi dar nėra pasibaigę, todėl šių valstybių gyventojai, kurie renkasi netradicines bendro gyvenimo formas, pasižymi kultūriniais ir kitais ypatumais.Reikšminiai žodžiai: Kohabitacija; Partnerystė; Partnerystės formavimas; Prancūzija (France); Santuoka; Šeima; Šeimos formavimas; Cohabitation; Family; Family formation; France; Lithuania; Marriage; Partnership; Partnership formation; Rusija (Russia).
ENChanges in family formation strategies in France, Lithuania and Russia are analyzed to detect new partnership formation patterns along with the structural and cultural factors underlying this process. Each country has undergone quite different transitions during the 20th century: France's has been consequent; Lithuania's, delayed; and Russia's, distorted. In France, a single factor explains consensual union, namely the degree of religiousness. In Russia and Lithuania, where new forms of couples have emerged more recently than in France, several structural and cultural factors characterize the persons harbingering these new unions. [From the publication]
