Užnemunės priešistorė

LTVakarų ir Rytų baltų kultūrų skirtumų šaknys glūdėjo jau neolito kultūrose ir jų lokaliniuose variantuose, todėl vargu ar įmanoma visiems Lietuvos regionams pritaikyti bendrą, visa apimančią kultūrinės raidos schemą. Kuo daugiau ištiriama akmens ir žalvario amžių paminklų, tuo labiau aiškėja, jog net ir tokioje nedidelėje teritorijoje, kokia yra Lietuva, kelias j baltiškąją kultūrą nebuvo vienodas. Ši mokslinė studija nagrinėja patį seniausią ir ilgiausią Sūduvos bei Dainavos krašto istorijos tarpsnį, apimantį 10000 metų laikotarpį nuo ledynų pasitraukimo ir pirmųjų gyventojų pasirodymo iki metalo dirbinių ir žemdirbystės įsisavinimo I tūkst. pr. Kr. Aptariamos senosios technologijos, titnago ir kitų akmens rūšių dirbinių gamybos ypatumai. Pateikiami tipologinės akmens amžiaus dirbinių klasifikacijos principai, bendruomenių gyvensenos rekonstrukcijos ir socialinės struktūros modelis. Nagrinėjamų dalykų diapazonas – nuo Lietuvos archeologijos istorijos iki eksperimentinės ir teorinės archeologijos. Pagrindiniai darbo šaltiniai – archeologinė medžiaga, gauta kasinėjant akmens ir žalvario amžių gyvenvietes Šešupės ir Baltosios Ančios baseinuose. Panaudota medžiaga, sukaupta Lietuvos muziejų fonduose bei privačiose kolekcijose. Studijuota akmens amžiaus medžiaga, gauta tyrinėjant neolito gyvenvietes Šešupės baseino Kaliningrado srities (Rusija) dalyje, saugoma Sankt Peterburgo archeologijos institute. Peržiūrėti radiniai ir archyviniai duomenys Krokuvos archeologijos muziejuje, Vokietijos bei Šveicarijos muziejuose.

ENDifferences between cultures of Western and Eastern Balts were observed back in Neolithic cultures and their local variants; therefore, it is practically impossible to apply a common comprehensive scheme of development of cultures of all regions of Lithuania. The more monuments of the Stone and the Bronze Ages are studied, the more it becomes clear that even such a small territory of the state of Lithuania had various paths to the Baltic culture. This study analyses the oldest and the longest period of the history of the regions of Sūduva and Dainava covering 10000 years from the deglaciation and the arrival of the first inhabitants to metal artefacts and agriculture mastering in the Ist century B.C. The study also discusses the ancient technologies and peculiarities. Typological principles of classification of artefacts of the Stone Age and reconstructions of the then community life and models of the then social structure are presented. The scope of subjects analysed in the study varies from the history of Lithuanian archaeology to the experimental and theoretical archaeology. The main sources of the work are archaeological material obtained when performing excavations of settlements of the Stone and the Bronze ages in the basins of Šešupė and Baltoji Ančia. The material was taken from funds of Lithuanian museums and private collections. The material of the Stone Age was obtained when investigating Neolithic settlements in the basin of Šešupė in the district of Kaliningrad and kept in the Saint Petersburg Museum of Archaeology. Findings and archive data stored in the Archeology Museum of Cracow as well as in museums of Germany and Switzerland were analysed.