LTMokslinėje monografijoje aptariama plati „paveldo“ ir „globalizacijos“ tarpusavio sąveikų panorama. Analizuojamos nūdienės materialiųjų ir nematerialiųjų, gamtos ir kultūros vertybių apibrėžties, apsaugos, panaudos bei interpretavimo problemos. Monografiją sudaro trys dalys, kuriose nagrinėjami atitinkamai kultūros paveldo reiškinio ir jo sampratos kaitos socialinės politinės aplinkybės, paveldosaugos kaip akademinės disciplinos paradigminė matrica ir nūdienės aktualijos bei šiandien itin reikšmingi kultūros vertybių panaudos, perteikimo ir aiškinimo klausimai. Dėl tokio tyrimo pobūdžio paveldosaugos istorinė raida knygoje buvo tik trumpai apžvelgta, bet išsamiau neanalizuota siekiant išryškinti tik tuos jos etapus bei idėjas, kurie turėjo lemiamą įtaką dabartinių procesų pobūdžiui, kartu nurodant kur kas platesnius šio klausimo tyrinėjimus. Veikalas skiriamas Lietuvos paveldosaugos specialistams ir ją studijuojantiems, kultūrologams, istorikams, antropologams, sociologams, muzeologams, turizmo specialistams ir visiems, besidomintiems kultūros paveldo apsaugos problemomis.Reikšminiai žodžiai: Kultūros paveldas; Globalėjimas; Interpretacija; Istoriniai mitai; Paveldosauga; Tapatumas; Paveldo industrija; Muziejai; Archeologinis paveldas; Cultural heritage; Globalization; Interpretation; Historical myths; Heritage preservation; Identity; Heritage industry; Museums; Archaeological heritage.
ENThe scientific monograph discusses a wide panorama of the interactions of “heritage” and “globalisation”. The study analyses the current problems of the definitions of tangible and intangible, natural and cultural values, protection, use and interpretation. The monograph consists of three parts that focus respectively on the social-political circumstances of the cultural heritage phenomenon and the change in its concept, the paradigm matrix of heritage protection as an academic discipline, as well as present relevant issues and currently particularly significant questions of the use, conveyance and interpretation of cultural values. Due to this character of the research the historical development of heritage protection is only briefly overviewed in the book without resorting to detailed analysis, seeking to highlight only those stages and ideas that had a decisive influence on the nature of current processes and to give references to more exhaustive studies on this issue. The monograph is targeted at Lithuanian heritage protection specialists and students of heritage protection, cultural scientists, historians, anthropologists, museologists, tourism specialists and everybody who is interested in cultural heritage protection problems.