Žalgiris : neatsakyti klausimai

LTKritiškos Žalgirio studijos prasidėjo tik XX a.VII deš. Kritinio lūžio autorius Svenas Ekdahlis yra iškėlęs maksimą –išsivaduoti iš Dlugošo, atlikti sisteminę šaltinių analizę ir sukurti nuo įvairiausių ideologemų nepriklausomą kritinę Žalgirio rekonstrukciją. Vis dėlto Ekdahlio hipotezės, tarp jų ir straipsnį inspiravusi kitokios sąjungininkų žygio krypties į Žalgirio mūšio lauką hipotezė, nėra įgijusios sisteminio pavidalo. Ekdahlis yra padaręs bendriausią išvadą: LDK kariuomenės vaidmuo mūšyje niekuo nenusileidžia Lenkijos kariuomenės, o kai kuriais aspektais net pranoksta. Tai Ekdahlis grindė naujais šaltiniais, ypač 1413 m. laišku, tiesiai kalbančiu apie LDK kariuomenės manevrą, bei Lietuvos dalyvavimu trofėjų dalybose. Ekdahlio teiginiai yra įvairiais aspektais „amortizuojami“ lenkų istoriografijoje ir perdėtai glorifikuojami lietuvių. Nekreipiama dėmesio į trijų būrių taktikos, gonfanonų ir rikiavimo pleištais temas, kurios leidžia naujai pa žvelgti ir į LDK kariuomenės lygį, sudėtį, rikiavimą ir veiksmus mūšio lauke. Taikant pleištų taktiką, sunkiosios raitijos kiekis nėra lemiamas – trijų pleištų smaigaliams Lietuvai galėjo pakakti sunkiosios raitijos iš kunigaikščio elito. Rikiavimas trimis pleištais leidžia kitaip įsivaizduoti „lietuviškąją“ mūšio fazę, kitaip interpretuoti Smolensko vėliavų mįslę. Manytina, kad jos – tai mūšio lauke likusio trečiojo rezervinio pleišto vėliavos. Šiame pleište galėjo būti geriausiai ginkluoti samdiniai iš LDK forpostinių pilių. Tarp samdinių galėjo vyrauti lenkai, kaip rodytų bent jau pačios Smolensko įgulos sudėtis.Reikšminiai žodžiai: Jogaila; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Lenkijos istorija; Lietuvos istorija; Svenas Ekdahlis; Vytautas; Žalgirio mūšio istoriografija; Žalgirio mūšis, 1410; Battle of Griunwald; Batttle of Grunwald; Crusaders; Historiography of the battle of Tannenberg; History of Lithuanai; History of Poland; Jogaila; Swenn Ekdahl; Vytautas.

ENCritical studies of the Battle of Grunewald started only in the 7th decade of the 20th century. The author of the critical turning point Sven Ekdahl made the following maximum: to carry out a systematic analysis of the sources and to create a critical reconstruction of the Battle of Grunewald which is independent from various ideologems. Nevertheless, Sven Ekdahl’s hypotheses have never acquired a systematic form. Sven Ekdahl has drawn the following general conclusion: the role of the army of the Grand Duchy of Lithuania in the battle was not inferior in anything to the Polish army, and in some aspects it even surpassed the latter. Sven Ekdahl based this statement on new sources, especially on a letter of 1413, which spoke directly about the manoeuvre of the army of the Grand Duchy of Lithuania and the participation of Lithuania in the process of trophy distribution. Statements by Ekdahl are diminished in various aspects in the Polish historiography; whereas, Lithuanian historians tend to excessively glorify them. No attention is paid to the themes of the tactics of three squads, the gonfalons and wedge formations, which provide for a new perception of the level, composition, formation of the army of the Duchy and its actions in the battle field. When applying the tactics of wedges, the quantity of the heavy cavalry is not the decisive factor. The formation in three wedges offers another perception of the “Lithuanian” stage of the Battle and another interpretation of the riddle of the flags of Smolensk. It is supposed that these are the flags of the third reserve wedge, which remained in the battle field. The best armed mercenaries from the advanced post castles of the Duchy could have been in that wedge. Poles could have dominated among the mercenaries.