Istorinė atmintis ir holokaustas : problemos samprata

LTMokslinėms istorinės sąmonės analizėms Lietuvoje svarbu išlaikyti platų istorinės atminties ir holokausto problemos santykių apibrėžimą. Tačiau šiai problematikai būtina suteikti maksimalų tikslumą, kad turimos žinios apie holokausto istorinės atminties raidos dėsnius neapsiribotų tik tuo, kas joms atrodo reikšmingiausia išgyvenamuoju laikotarpiu. Todėl holokausto istorinės atminties požiūriu Lietuvoje subrendę bendri istorinės sąmonės politiniai, socialiniai bei kultūriniai lūkesčiai išlieka patrauklūs istorinių tyrimų objektai. Holokausto problemos ir istorinės atminties sąveikos tyrimams būdingas metodologinis įvairumas. Ši analitinė perspektyva Lietuvoje taip pat išlieka atvira prieštaringiems sociologiniams, psichologiniams ir kultūrologiniams sprendimams. Holokausto istorinė atmintis Lietuvos istorinės atminties kultūroje susikūrė kaip praktika, įsitvirtinusi istorikų ir kitų istorinės sąmonės kūrėjų darbuose. Tačiau taip pat akivaizdu, kad ši istorinės sąmonės struktūra Lietuvos visuomenės dar nėra aiškiai suvokiama. Šią ypatybe paaiškiname dėsningumu: istorinės atminties modeliai įgyvendinami paklusnumu, kurį kuria individo, grupės ar kolektyvo lojalumas tradicijai, maitinamai kritinio mąstymo tingumo. Visuomeninei istorinei atminčiai atstovaujantys holokausto vaizdiniai Lietuvos visuomenėje kito dėl politinių, socialinių ir kultūrinių aplinkybių. Šis visuomeninės istorinės sąmonės modelis, pripažindamas holokausto istorinės atminties reikšmę, skyrė jai politines, socialines ir kultūrines užduotis, užtikrinusias jos plitimą.Reikšminiai žodžiai: Socialinė istorinė atmintis, holokaustas, holokausto atmintis.

ENFor the purpose of appropriate analysis of historical self-perception in Lithuania it is important to retain a broad definition of the relations between the public memory and the problem of the Holocaust. However it is necessary to provide maximum accuracy to the problem, in order for the available knowledge on the laws of development of public memory of the Holocaust not to be limited to the aspects, which might seem most important during the period in question. Therefore, in the view of the public memory of the Holocaust in Lithuania the matured common political, social and cultural expectations of historical consciousness remain attractive subjects for history studies. The studies of interrelations between the problem of the Holocaust and the public memory characterize with methodological diversity. The analytical perspective in Lithuania also remains open to contradictory sociological, psychological and culturologic solutions. The public memory of the Holocaust in the culture of public memory of Lithuania emerged as a practice, which entrenched itself in the works of historians and other creators of public memory. However it is also obvious that the said structure of public self-perception is still not completely comprehended by Lithuanian public. The said peculiarity can be explained by the following regularity: models of public memory are implemented by obedience, determined by loyalty of an individual, group or collective to the tradition, nurtured by lack of critical thinking. The images of the Holocaust, representing the public memory, perceived by the society of Lithuania changed due to political, social and cultural circumstances. The said model of public historical self-perception, while recognizing the meaning of public memory of the Holocaust, provided it with political, social and cultural tasks, which ensured its dissemination.