LTRašydami šią knygą autoriai pirmiausia siekė išsiaiškinti, kaip susiformavo Pilėnų gynimo interpretavimo tradicija. Ieškant atsakymo į klausimą, kur glūdi šios tradicijos ištakos, teko giliau patyrinėti Antikos ir vėlesnių laikų istorikų veikalus. Juose esantys pasakojimai apie pilių ir miestų apgultis ne tik leidžia susidaryti neblogą vaizdą apie Antikos, Viduramžių, Renesanso ir vėlesniųjų epochų istorikų plačią erudiciją, bet ir padeda pamatyti, kaip atsirado įprastomis tapusios istoriografinio Pilėnų paveikslo detalės. Tirdami Pilėnų interpretavimo tradicijos raidą, pasigedome apibendrinamųjų darbų apie Senosios Lietuvos istorinę kultūrą (kurią suprantame kaip istorijų rašymą ir skaitymą, istorijos veikalų ir kitų atminties formų gyvavimą raštingoje visuomenėje) XVI - XVIII a. Tad siekdami atskleisti ryšius tarp skirtingų istoriografinių tradicijų - Lenkijos, Lietuvos ir Prūsijos, buvome priversti daryti tam tikras „išvykas" anapus siauros Pilėnų problematikos, kad vėl galėtume prie jos sugrįžti ir ją adekvačiau interpretuoti. Iš Antikos, Viduramžių ir Renesanso epochų pateikdami pavyzdžius, kuriuos galėtume laikyti esant tipologiškai panašius į 1336 m. įvykius Pilėnuose, siekėme atskleisti perspektyvas, kurių dėka išvystume plačią žmogaus elgesio kritinėse situacijose gamą. Gilinantis į skirtingų epochų istoriografines tradicijas ypač pravertė darbas svetingame Herderio institute Marburge. Tai leido pasinaudoti ne tik ypač turtinga šio instituto biblioteka, bet ir pasiekti Heidelbergo bei Frankfurto prie Maino universitetų bibliotekas. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Kolektyvinė atmintis; Kultūrinės atminties vaizdinys; Lietuvių identitetas; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija; Margiris; Pilėnai; Pilėnų legenda; Collective memory; Image of Pilėnai; Image of collective memory; Lithuanian identity; Margiris; Pilėnai; The history of the Grand Duchy of Lithuania.