LTLyčių skirtumus itin didele dalimi nulemia socializacija, kurios pagrindinis institutas yra šeima. Šio straipsnio objektas – XX a. I pusės lietuvių šeima ir joje egzistavę vaikų (berniukų ir mergaičių) auklėjimo ypatumai. Straipsnio pagrindas – 1995-1997 m. Rytų ir Šiaurės Aukštaitijoje autorės atlikto tyrimo „Dorinis ir darbinis vaikų auklėjimas lietuvių valstiečių šeimoje XX a. I pusėje“ duomenys. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo atskleisti dorinio ir darbinio vaikų auklėjimo tikrovę lietuvių valstiečių šeimose, remiantis retrospektyvine auklėjimo proceso dalyvių samprata, nustatyti, kokią įtaką auklėjimui turėjo lytis. Apibendrinus tyrimo duomenis, matyti, kad berniukų ir mergaičių auklėjimo turinys buvo panašus, skirtumai šiek tiek ryškesni tik deramo elgesio normų ir kasdienio elgesio sferoje. Specifinius auklėjimo skirtumus lėmė tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs veiksniai. Pastebėta bendra tendencija, kad pagrindiniu dorinio auklėjimo vertybių ir normų šaltiniu, respondentų teigimu, buvo laikomas Dekalogas. Dievo įsakymai buvo privalomi tiek berniukams, tiek mergaitėms. Kasdienį elgesį šeimoje ir bendruomenėje taip pat reglamentavo ir tradicinis liaudies etiketas, toleruotinos elgesio ribos buvo apibrėžiamos kategorijomis „gražu“ – „negražu“. Darbiniame vaikų auklėjime taip pat sunku išskirti ryškesnius berniukų ir mergaičių auklėjimo skirtumus – buvo ugdomas abiejų lyčių darbštumas, taikomos tie patys metodai bei priemonės. Skyrėsi tik berniukų ir mergaičių darbai.Reikšminiai žodžiai: Auklėjimas; Auklėjimas, berniukų ir mergaičių auklėjimo skirtumai, šeima; Berniukas; Mergaitė; Šeima; Boy; Differences of girls and boys education; Education; Family; Girl; Lithuania.
ENThe difference between genders is mainly determined by socialisation the main institute of which is family. The object of this article is Lithuanian family of the first half of the 20th century and peculiarities of children (boys and girls) upbringing in families of this period. The article is based on the data of the research “Ethical and labour upbringing in Lithuanian peasant families in the first half of the 20th century” performed by the author in 1995–1997 in Eastern and Northern Aukštaitija. The main aim of the research was to reveal the reality of the ethnical and labour upbringing of children in Lithuanian peasant families based on the retrospective concept of participants of the upbringing process and to establish the gender impact on the upbringing process. Having summarised the research results, it can be seen that the upbringing processes of girls and boys were similar. Differences are only observed with regard to behaviour norms. Specific differences in the upbringing process were determined by objective and subjective factors. The general tendency to have the Ten Commandments as the main source of values and norms for ethical upbringing was observed based on respondents’ responses. The Ten Commandments were obligatory for girls and boys. Routine behaviour in families and the community was also regulated by the traditional folk etiquette, and the limits of tolerable behaviour were defined with categories “nice” and “not nice”. It is also difficult to define more prominent differences in labour upbringing of girls and boys. They were all taught to be hard working, and the same methods and measures were applied. Only works performed by girls and boys differed.