Lietuvos katalikų dvasininkija 1863 metų sukilimo išvakarėse

LTPo 1863 m. sukilimo Tautinė vyriausybė be pagrindinio tikslo – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valstybingumo atkūrimo – atspindėdama Europos visuomenių laisvėjimą, 1863 m. sausio 22 d. manifestu deklaravo visų gyventojų laisvės, lygybės be religijos, tautybės, luomo, turtinės padėties skirtumo principus ir valstiečių žemės nuosavybę. Tai buvo pirmasis religijų tolerancijos ir valstiečių įpilietinimo aktas visoje buvusios ATR teritorijoje. Iš visų konfesijų ir Bažnyčių buvusiose ATR žemėse XIX a. vid. didžiausią įtaką turėjo Katalikų bažnyčia. Tačiau apie katalikų dvasininkiją 1863 m. sukilimo išvakarėse išsamesnių tyrinėjimų neturime, lietuviškąja specifika nebuvo domėtasi. Ši knyga siekia užpildyti istoriografinę tuštumą. Tikslas – ištirti Rusijos imperijos Vilniaus, Gardino, Kauno gubernijų katalikų dvasininkijos laikyseną 1863 m. sukilimą rengusiame patriotiniame sąjūdyje, koreguoti istoriografinius vaizdinius apie jos dalyvavimo 1863 m. sukilime priežastis, palyginti patriotinio sąjūdžio savitumus Lenkijos karalystėje, į mokslinę apyvartą įtraukti naujus šaltinius, kurie leistų problemiškai ir metodiškai naujai įvertinti dvasininkijos vaidmenį. Tyrinėjimai aprėpia teritoriją, į kurią įėjo Lietuvos etninės žemės, – Rusijos imperijos Vilniaus, Gardino, Kauno gubernijas (Vilniaus ir Žemaičių vyskupijas) bei Lenkijos karalystei priklausiusią Augustavo guberniją (Seinų vyskupiją) ir ypač jos lietuviškąją dalį – Užnemunę. Patriotinis sąjūdis truko nuo 1861 m. pavasario iki sukilimo pradžios, Lenkijos karalystėje – nuo 1858 m., manifestacijų pobūdį įgaudamas nuo 1860 m. rudens.

ENAfter the 1863 uprising, in addition to the main goal of the restoration of the statehood of the Polish–Lithuanian Commonwealth (the PLC), the National Government, reflecting the liberation of European societies, on 22 January 1863, issued a manifesto declaring all residents’ principles of freedom and equality with no differences in religion, nationality, caste and property status, and land ownership of peasants. This was the first act of religious tolerance and of granting civil rights to peasants throughout the territory of the former PLC. Of all confessions and Churches in former PLC lands in the mid-19th century, the Catholic Church had the greatest impact. However, there has been no detailed research on the Catholic clergy on the eve of the1863 uprising. This book aims to fill a historiographical gap. The objective is to explore the posture of the Catholic clergy of Vilnius, Grodno and Kaunas governorates in the Russian Empire in the patriotic movement which staged the 1863 uprising, to correct historiographical images of causes of their participation in the 1863 uprising, to compare peculiarities of the patriotic movement in the Kingdom of Poland and to include new sources in scientific circulation, enabling new problematical and methodical evaluation of the clergy’s role. Research covers the territory including ethnic lands of Lithuania – Vilnius, Grodno and Kaunas governorates in the Russian Empire and Augustow governorate of the Kingdom of Poland and in particular its Lithuanian part – Užnemunė. The patriotic movement lasted from spring 1861 to the outbreak of the uprising and, in the Kingdom of Poland, from 1858, gaining a manifestation nature from autumn 1860.