LTKnyga prasideda iš autorės įvardinto siekinio paprastai pasakyti ir sudėtingus dalykus, neatskiriant gyvenimo ir kūrybos. „Patirties žodyne“ pateikiama patirtimi grindžiamo fenomenologinio tako į tekstą pavyzdžių, prasidedančių iš daiktų, iš kito pamatymo, iš atminties įvykių; įterpiama mažų „pasakojimų“, kurie gali padėti palaikyti skaitančiojo dėmesį, tiesiog dominti kaip kitos patirties galimybės. „Patirties žodyne“ laikomasi universalaus populiarumo principo – lengvai, suprantamai dėstomi pagrindiniai literatūros fenomenologijos principai, kuri papunkčiui įvardinami įžanginiame skyriuje „Kaip būti gyventi“. Dešimtyje knygos skyrių apmąstomi pamatiniai kultūros tekstai – giesmės, dainos, pasakos; tarp jų – būtiniausia kalbos saugos forma – žodynai, sukaupiantys ta kalba kalbančių žmonių visuminę patirtį. Fenomenologija pabrėžia sąmonę, jos patirtį, potyrius, neribojamus laiko, nuolatinį dabar, nuolatinį prasitęsimą, nors kartu ir persikeitimą. Fenomenologiškai užklausiama sąmonės kūrybingumas, kurio giliausios šaknys – prigimtyje, kūniškuose patirties pertekėjimuose. Aptariama sąmonės kalbinės raiškos forma – pirminės sąmonės intencijos – laiškai. Brėžiamos laiko, jo suvokimo, būties, kalbos ir kalbėjimo, kuriuo laikas pajuntamas ir lyrikos, sugniaužiančios laiką, jungtys. Autorės fenomenologinė žiūra atramą randa lietuvių autorių – A. Ramono, A. Marčėno, J.Baltrušaičio, J. Marcinkevičiaus, A. Bernoto, B. Baltrušaitytės, N. Miliauskaitės, V. Mykolaičio-Putino, A. Baltakio, J.Apučio, M. K. Čiurlionio, S. Nėries, J. Degutytės ir kt. – gyvenimo ir kūrybos tekstuose.
ENThe book starts with the author’s defined goal to put complex things simply, without separating life and creation. “Patirties žodynas” [Dictionary of Experience] presents examples of the phenomenological path to the text, based on experience, which are born of things, another vision, memory events; short “stories” are inserted, which may help to retain the reader’s attention and simply be of interest as other experience possibilities. “Patirties žodynas” keeps to the universal principle of popularity – the main principles of literary phenomenology are set out in a simple and understandable manner, which are listed in the introductory chapter “How to be to live”. Ten chapters reflect upon the underlying cultural texts: hymns, songs, tales; including dictionaries, the most important form of language protection, which accumulate the entire experience of people speaking a specific language. Phenomenology underlines consciousness, its experiences that are not limited by time, permanent “now”, permanent continuation and transformation. The author phenomenologically inquires about the creativity of consciousness the deepest roots of which lie in nature, carnal transfer of experience. The book discusses the form of linguistic expression of consciousness – initial consciousness intentions – letters. It delineates connections between time, its perception, being, language and speech that helps to sense the time and lyrics that clasps the time. The author’s phenomenological approach finds support in the texts of life and creation of Lithuanian authors: A. Ramonas, A. Marčėnas, J. Baltrušaitis, J. Marcinkevičius, A. Bernotas, B. Baltrušaitytė, N. Miliauskaitė, V. Mykolaitis-Putinas, A. Baltakis, J. Aputis, M. K. Čiurlionis, S. Nėris, J. Degutytė and others.