Apophonie et catégories grammaticales dans les langues baltiques
- Recenzija leidinyje Acta linguistica Lithuanica. 2005, t. 53, p. 111-116
- Recenzija leidinyje Baltistica. 2005, t. 40, Nr. 1, p. 113-118
LTLyginamojoje indoeuropiečių kalbų gramatikoje baltų kalbos (lietuvių, latvių, senoji prūsų) užima reikšmingą vietą. Jos turtingos archaizmų ir gausių lingvistinių duomenų. Vienas iš labiausiai įsidėmėtinų ir svarbių šių kalbų bruožų yra apofonijos, vokalizmo variantų su morfologine funkcija egzistavimas. Autorius, prancūzų kalbininkas, savo knygoje išsamiai analizuoja baltų kalbų apofoniją anksčiau beveik netyrinėtu šaknies apofonijos ir gramatinių kategorijų (asmens, vietos, skaičiaus, giminės, nuosakos, laiko) santykio požiūriu.Reikšminiai žodžiai: Apofonija; Gramatinės kategorijos; Baltų kalbos; Alternation; Grammatical categories; Lettish.
ENThe Baltic languages (Lithuanian, Latvian, and old Prussian) occupy a significant place in the comparative grammar of Indo-European languages. They are rich in archaisms and contain wealth of linguistic data. One of the most outstanding and important features of these languages is apophonies, existence of vocal alternatives performing a morphological function. The author, a French linguist, in detail analyzes apophony of Baltic languages from previously almost unexamined perspective of connection between stem apophony and grammar categories (person, location, number, gender, grammar mood, time).
- Archaismen und Neuerungen im baltischen Lexikon / D.S. Wodtko. Индоевропейское языкознание и классическая филология. 2014, 18, p. 141-149.
- Dėl vardažodžių apofonijos baltų ir slavų kalbose / Daniel Petit. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 2 / sudarė Saulius Ambrazas, Danguolė Mikulėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. P. 161-179.
- Indo-European long vowels in Balto-Slavic / Miguel Villanueva Svensson. Baltistica. 2011, t. 46, Nr. 1, p. 5-28.
- „Irdische Herren“? – Lasitius' 'Zemopacios' onomastisch betrachtet / Florian Sommer. Baltìstikos platýbėse / sudarė: Agnė Navickaitė-Klišauskienė, Vytautas Rinkevičius, Daiva Sinkevičiūtė, Miguel Villanueva Svensson. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 327-340.
- Lietuvių kalbos būdvardžiai su priesaga -uo- / Saulius Ambrazas. Baltistica. 2008, t. 43, Nr. 1, p. 31-50.
- Lietuvių kalbos būdvardžių darybos tyrimai / Saulius Ambrazas. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 2 / sudarė Saulius Ambrazas, Danguolė Mikulėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. P. 99-127.
- Lithuanian etymological dictionary / Wojciech Smoczyński, edited by Axel Holvoet and Steven Young with the assistance of Wayles Browne. Berlin : Peter Lang, 2018. 5 t. (2256 p.).
- Mikalojaus Daukšos raštų intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai natūraliosios morfologijos požiūriu / Dalia Pakalniškienė, Raimonda Šarkytė. Res humanitariae. 2012, t. 11, p. 151-172.
- Old Lithuanian ischtirra "found out" and some notes on the development of Baltic preterite / Norbert Ostrowski. Baltistica. 2019, t. 54, Nr. 1, p. 47-62.
- Proto-Indo-European long vowels and Balto-Slavic accentuation / Tijmen Pronk. Baltistica. 2012, t. 47, Nr. 2, p. 205-247.
- Some old Indo-European features of the formation of Baltic adjectives / Saulius Ambrazas. Langues baltiques, langues slaves / sous la direction de Daniel Petit, Claire Le Feuvre et Henri Menantaud. Paris: CNRS éditions, 2011. P. 15-48.
- Suffix transfer in Baltic / Daniel Petit. Baltistica. 2010, t. 45, Nr. 2, p. 173-184.
- The Accentuation of Balto-Slavic Vrddhi formations and the origin of the acute / Ranko Matasović. Studia Linguistica Universitatis Iagellonicae Cracoviensis. 2016, vol. 133, iss. 2, p. 115-123.
- The Derivational history of Lith. šerdis, OCS srěda / Miguel Villanueva Svensson. International journal of diachronic linguistics and linguistic reconstruction. 2011, vol. 8, no 2, p. 161-172.
- Two Baltic irregular preterites: lith. dãvė "gave", ėmė "took" / Miguel Villanueva Svensson. Baltistica. 2013, t. 48, Nr. 2, p. 225-244.
