Which communism to bring to the museum? A case of memory politics in Lithuania

LTStraipsnyje nagrinėjama, kaip komunistinė praeitis yra reprezentuojama istorijos muziejuose Lietuvoje ir kokius pokomunistinės atminimo politikos bruožus šios reprezentacijos atskleidžia. Siekiama išsiaiškinti, kokias idėjas ir vertybes perteikia įvairios komunistiniam laikotarpiui skirtos istorinės ekspozicijos. Apžvelgiama, ar istorijos muziejuose atsispindi ir kaip yra pristatomi trys komunistinio paveldo tipai – oficialusis, rezistencinis ir kasdienybės palikimai. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad Lietuvoje yra gausu didesnių ir mažesnių komunistiniam laikotarpiui skirtų istorijos muziejų. Tačiau didžioji jų dalis reprezentuoja ne sudėtingą komunistinės praeities istoriją, o antikomunistinį požiūrį į šią praeitį. Istorijos nebuvimas Lietuvos istorijos muziejuose pasireiškia arba visišku komunistinio periodo eliminavimu, arba komunistinės praeities redukavimu į pasakojimą apie komunizmo nusikaltimus ir aukas, arba atsiribojimu nuo komunistinės praeities paverčiant ją egzotiška „kito“ istorija. Tad pokomunistinės atminimo politikos situacija Lietuvoje yra paradoksali. Viena vertus, komunistinio laikotarpio paveldas yra kolekcionuojamas, saugomas ir eksponuojamas. Kita vertus, tie komunistinės istorijos subjektai, pasakojimai ir vaizdai, kurie netelpa į paprastas schemas „auka vs. nusikaltėlis“, „rezistencija vs. represija“, lieka pokomunistinės atminimo politikos užribyje. Prancūzų filosofas Paulas Ricoeuras yra rašęs, kad pagal psichologijos dėsnius, „pamiršti“ arba „užblokuoti“ prisiminimai ne dingsta, o nusėda kolektyvinėje pasąmonėje, nešdami grėsmę visuomenės sveikatai.Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Muziejai; Muziejų lankumo patirtis; Muziejų lankytojų patirtis; Naujoji muziejininkystė; Postkomunizmas; Tapatybė; Identity; Memory; Museum; Museum visitor's experiences; Museum visitors' experiences; Museums; New museology; Post-communism; Postcommunism.

ENThe article analyses the way the communist past is represented in history museums in Lithuania and what political features of post-communist memory these representations reveal. The author of the article seeks to find out what ideas and values various historic expositions devoted to the communist period convey. The article reviews the way history museums present three types of communist heritage – official, resistant and routine. The research showed that Lithuania has big and small history museums dedicated to the communist period. However, the major share of them represents anti-communist attitudes towards this past instead of revealing the its complicated history. The absence of history in Lithuanian history museums is expressed through total ignorance of the communist period in museums or by presenting this period through narratives about crimes and victims of the communist period. Therefore, the situation of post-Communist memory in Lithuania is paradoxical. On the one hand, the heritage of the communist period is collected, preserved and exposed. On the other hand, those subjects, narratives and images of the communist history, which do not meet the simple scheme “victim vs. villain”, “resistance vs. repression”, stay outside the post-communist memory. The French philosopher Paul Ricoeur once wrote that according to the laws of philosophy, “forgotten” or “locked” memories do not vanish. They sink in the collective conscious causing a serious threat to the public health.

• Komunikacija / Communication
• Menotyra / Arts
• Istorija / History