Moters dialogo erdvės : Editos Nazaraitės poezijos ir dailės susitikimai

LTStraipsnyje pristatoma lietuvių išeivijos poetės ir dailininkės Editos Nazaraitės kūryba, išryškinamos jos poezijos sąsajos su dailės kūriniais, atliekama semantinė Lyginamoji poetinių vaizdų analizė, aptariamos vaizdo kūrimo strategijos. Nazaraitės eilėraščiai vizulalūs, tapybiški, kupini detalių, daiktų, o ryškių spalvų paveikslai tarsi pasakoja likiminę moters gyvenimo istoriją. Nazaraitės eilėraščiuose ir paveiksluose susitinka tos pačios temos, įvaizdžiai, portretai, peizažai, bet pirminis kūrybos skaitymo kodas yra dailės kūriniai. Svarbiausias Nazaraitės kūrybos aspektas – tai moters kūrėjos situacija. Nazaraitės poezijos moterį formuoja ankstesnių kartų moterų patirtis, moteriškas solidarumas ir miesto erdvė. Moterystės ir motinystės žymenys Nazaraitės eilėraščiuose ir tapybos darbuose – krūtys, žindomas kūdikis, įsčios, gimda. Išnešiojimas, vaisiaus išstūmimas lauk, vėliau žindymas – tokiomis kūniškomis metaforomis įprasminamas, įvaizdinamas kūrinio gimimas. Būdingiausias Nazaraitės poezijos bruožas yra tapybiškumas, vizualumas. Vaizdas ne tik grindžia poetinio pasaulėvaizdžio struktūrą, bet ir formuoja svarbiausias kūrybos analizės gaires: portretas ir peizažas, žodžio ir spalvos ekspresija, metaforiškumas. Nazaraitės eilėraščiai dėl ryškaus vizualinio prado vadintini eilėraščiais-paveikslais. Pirminis jos kūrybos skaitymo kodas yra dailės kūriniai. Poezija ateina vėliau. Migruojančios temos, įvaizdžiai, motyvai, portretai, peizažai leidžia kalbėti apie verbalinio ir vizualaus kontekstų dialogą. Menų sintezės kalba pasakojama likiminė moters gyvenimo istorija.Reikšminiai žodžiai: Dailė; Dialogas; Moters pasaulis; Moterų poezija; Poezija; Dialogue; Poetry; The fine art; Woman's world; Women's poetry.

ENThe subject of the article is the oeuvre of Lithuanian emigre poet and painter Edita Nazaraitė. The paper aims to find common unifying features of her poems and paintings, to highlight some of the image - building strategies. A comparative semantic analysis of Nazaraite's poetic imagery, highlighting its links with the artwork, is carried out. It is noted that the poems and paintings share the same dominant images - a cat, horse, butterfly, women's silhouette, and others. Nazaraite's poetry is visual, full of details and objects, and her paintings in vivid colors are as if telling the story of a woman's life. [text from author]