Panegirizmo raiška XVIII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lotyniškoje epigraminėje poezijoje

LTLDK XVIII amžiaus lotyniškosios proginės epigramos panegirizmo ypatumai nagrinėjami remiantis epigramų rinkiniu Adomui Stanislovui Grabovskiui, Varmės ir Sembos vyskupui, išleistu Vilniuje 1762 metais. Dedikatas, Šv. Romos imperijos kunigaikštis, vyskupas, buvo reikšminga politinio ir kultūrinio gyvenimo figūra – švietėjas, mecenatas, bibliofilas. Grabovskiui skirtas epigramų rinkinys iliustruoja to meto proginės kūrybos tradicijų ir visuomenės mentaliteto sąsajas, aktualias visuomenines kultūrines realijas. Straipsnyje siekiama parodyti, ką slepia iš pažiūros neįmantri dedikato glorifikacija, kaip ir kiek viešosios veiklos patirtis atsispindi literatūriniame proginio pobūdžio tekste. Konstatuota, kad rinkinio epigramos pasižymi palyginti lakonišku panegirizmu, kurį lemia tiek žanrinio kanono principai, tiek ir kūrėjo literatūrinis skonis bei erudicija. Panegirizmo raiškai pasitelkiamos biblinės paralelės, personifikuotų personažų dialogas, artificiozinės literatūros forma – deklinatyvas. Be literatūrinių, pasinaudota ir vizualinėmis priemonėmis: tai kunigaikščio ir vyskupo titulų reikšminė gradacija, pirmąjį titulą spausdinant didesnėmis raidėmis ir taip pabrėžiant jo prasminį prioritetą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Adomas Stanislovas Grabovskis; Apšvieta; Deklinatyvas; Epigramos; Jėzuitai; Jėzuitų poezija; Literatūra (lotynų); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lotynų kalba; Panegirinė poezija; Poezija; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Adam Stanislaw Grabowski; Declinativum; Epigrams; Jesuit poetry; Jesuits; Latin; Lithuanian literature (Latin); Panegirical poetry; The Enlightenment.

ENIn this article, the peculiarities of Latin occasional panegyrics in the 18th c. Grand Duchy of Lithuania are analyzed based on collection of epigrams Celsissimo, illustrissimo [...] Adamo Stanislao [...] Grabowski, [...] episcopo Varmiensi et Sambiensi published in Vilnius, 1762. The dedicatee, the prince of the Holy Roman Empire and Bishop, was a significant figure of political and cultural life of the time, educator, patron of arts and bibliophile. This collection of epigrams dedicated to Grabowski is also an excellent example of the relationship between occasional literature traditions and public mentality, some important social and cultural realia of the time. The article aims to disclose what is hidden behind such unsophisticated at first sight glorification of the dedicatee and how (also how much) the experience of his public activities is reflected in this literary text of occasional character. The article author makes a conclusion that epigrams in this collection are comparatively laconic panegyrics, and this was determined by both, the conventions of the genre and author's literary taste and erudition. To express the laudation, the panegyric author uses Biblical parallels, a dialogue between personified characters and declinativum, the form of poesis artificiosa, which is the dedicatee's personal name declension in the epigrammatic text. Apart from the literary means of expression, the panegyric also contains visual means, including the significant gradation of prince and bishop's titles (the first title is published in larger letters thus emphasizing its meaningful priority). [From the publication]