LTStraipsnyje nagrinėjamas kultūros ir sveikatos ryšys, sanglauda, gyvenimo būdo arba stiliaus reikšmė žmogaus orumui, sveikatos kaip fundamentalios vertybės supratimas. Kultūros ir sveikatos problematika analizuojama filosofų, medikų, mistikų, religijos autoritetų darbuose. Straipsnyje nagrinėjamuose profesorės M. Lukšienės veikaluose suformuluotos nuostatos padeda išvengti perdėto empirizmo ir gamtamokslinio racionalizmo svarstant aktualias Lietuvai demokratijos įtvirtinimo ir žmogaus, tautos mentaliteto ugdymo problemas. Žmogaus sveikata yra daugialypis reiškinys, aprėpiantis jo fizinę, socialinę, psichinę bei dvasinę sveikatą, t. y., kūno ir sielos jungtį ir jų vienovę. Laikantis šio požiūrio, straipsnyje formuluojamos prielaidos sveikatos gerinimui ne tik medicinos darbuotojų pastangomis, bet ir visos visuomenės, įvairių institucijų ir organizacijų pastangomis. Atskleidžiamas ne tik valstybės, bet ir bendruomenės narių indėlis prisidedant prie psichikos sveikatos problemų sprendimo, pabrėžiama darbo, veiklos ir poilsio ritmo, kultūros svarba. Atkreipiamas dėmesys į pozityvaus mąstymo svarbą sveikatos gerinimui. Pabrėžiama dvasinės ir materialiosios pusės derinimo svarba, neprarandant esminės krypties siekiant vidinio gyvenimo pilnatvės. Kultūros ir sveikatos sanglauda, taip pat švietimas turi būti nagrinėjamas neatsiejamai nuo dabarties visuomenės raidos pokyčių ir kultūros tendencijų visumos. Pačioje modernioje, postmodernistinėje, masinėje kultūroje pasireiškia daug destruktyvių pradų, silpninančių kultūros ir sveikatos sanglaudą, darančių ją prieštaringą.Reikšminiai žodžiai: Meilė Lukšienė; Kultūra; Sveikata; Meilė Lukšienė; Culture; Health.
ENThe article analysis the interaction of culture and health, cohesion, significance of life style or style for human dignity, and the comprehension of health as a fundamental virtue. The problem of culture and health was analysed in works of philosophers, doctors and religious authorities. The article analyses the attitudes formulated in works by Meilė Lukšienė, which help avoid excessive empiricism and rationalism when analysing relevant problems for Lithuania, such as establishment of democracy and problems of an individual and the development of national identity. Human health is a multiple phenomenon covering physical, social, psychological and spiritual health, i.e. the unity of human soul and body. Following this opinion, the article formulates preconditions for health improvement not only with help of medical workers, but also with public, institutional and organisational assistance. The contribution of the state and members of community into solutions of problems of mental health is revealed, and the importance of work, culture and the pace of work and leisure activities are highlighted. The article draws attention to the importance of positive thinking for health improvement. The concept of harmonisation of spiritual and material aspects without losing the main direction in search for full life is highlighted. The cohesion of culture, health and education should be analysed integrally with changes in development of contemporary society and cultural tendencies. A great number of destructive springs weakening the cohesion of culture and health can be observed in modern, post-modern and mass cultures.