Žodinė istorija ir jos taikymo galimybės buvusių Rytprūsių pokario istorijos tyrimuose

LTStraipsnyje pristatomos žodinės istorijos metodo ypatybės, galimybės ir problemos istorijos moksle. Nagrinėjami šio metodo duomenų rinkimo, analizės, žodinių duomenų patikimumo klausimai. Lietuvoje mokslininkai žodinius duomenis naudoja įvairiuose tyrimuose (pvz., rezistenciniuose, religinių bendruomenių istorijos, sovietinio laikotarpio moterų tapatybės konstravimo ir kt.), tačiau žodinė istorija kaip metodas lietuviškoje istoriografijoje pristatomas fragmentiškai. Žodiniai duomenys nėra tas dokumentas, kuris preciziškai atkurtų praeitį, tačiau kai kurias atvejais amžininkų prisiminimai gali būti vienintelis liudijimas apie tam tikrus praeities įvykius. Šiandieną trims valstybėms - Lietuvai, Lenkijai ir Rusijai - priklausančios buvusių Rytprūsių žemės, išgyvenusios pokario metais iš esmės panašius procesus, sulaukia skirtingo tyrėjų dėmesio. Daugiausiai, taip pat pasitelkiant ir žodinius duomenis, nagrinėjami Varmijos-Mozūrijos - tiek likusių vietinių gyventojų, tiek naujakurių - likimai bei jų tapatybės klausimas. Kaliningrado srityje metodiškai taikydami interviu metodą siekiama atkurti srities pirmųjų pokario metų vaizdą pačių gyventojų akimis. Klaipėdos krašto istoriografijoje daugiau yra remiamasi vietinių gyventojų liudijimais, tuo tarpu atvykusieji čia po Antrojo pasaulinio karo, retai girdimi. Krašto gyventojų - tiek vietinių, tiek atvykusiųjų - apklausos visose trijose buvusių Rytprūsių teritorijose ne tik papildytų Klaipėdos krašto, Kaliningrado srities bei Varmijos ir Mozūrijos pokario istorijos puslapius, bet ir sudarytų galimybes šių regionų lyginamiesiems tyrimams.Reikšminiai žodžiai: Interviu; Kaliningrado sritis; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Rytprūsiai; Varmija ir Mozūrija; Žodiniai duomenys; Žodinė istorija; East Prussia; Interview; Kaliningrad region; Klaipėda region; Oral data; Oral history; Varmia and Mazovia.

ENThe article presents the peculiarities, opportunities and problems of the method of verbal history in the science of history. The reliability of data accumulation, analysis and verbal data of the method is analysed. In Lithuania, verbal data is used in various researches (ex.: resistance, history of religious communities, construction of women identity during the Soviet period and etc.). However, verbal history as a method is presented fragmentary in Lithuanian historiography. Verbal data is not a document which allows a precise restoration of the past but in some cases the memories of contemporaries may be the only prove about certain events of the past. Today, the territory of Eastern Prussia belongs to three states: Lithuania, Poland and Russia. During after-war period they experienced similar processes; however they attract different attention of researchers. Verbal data are also used in the analysis of Warmian-Masurian residents' destinies (local residents and newcomers) and identity. In the Kaliningrad district an interview method is applied; it is intended to restore an image of the district during the first years after war from the residents' point of view. The historiography of Klaipėda district is mainly based on the resident's stories but those who came there after the World War II are rarely heard. The interviews of the residents (local and non-local) in the district in all three territories of Former Eastern Prussia would supplement the after-war history of Klaipėda district, Kaliningrad district and Warmia-Masuria and would create opportunities for a comparative analysis of the regions.