LTKnygoje, skirtoje Lietuvos vardo paminėjimo istorijos šaltiniuose tūkstantmečiui pirmiausia aptariama Lietuvos ir krikščionybės santykio istorija, Lietuvos krikščioninimas iš Rytų. Teigiama, kad rytų krikščionybės banga buvo labai intensyvi ir lietuvių gyvensenoje paliko gilių pėdsakų, atnešė į Lietuvą seniausią bažnytinę terminiją, kurių svarbiausi – didžiųjų krikščionių švenčių Kalėdų ir Velykų pavadinimai, taip pat krikštas, bažnyčia, gavėnia, krikščioniškas vardynas (Petras, Povilas) ir kt. Seniausias Lietuvos vardo paminėjimas istorijos šaltiniuose yra tiesiogiai susijęs su Vakarų krikščionybės priartėjimu prie Lietuvos. Lietuvos vardas buvo žinomas ir vartojamas daug anksčiau – mažiausiai pusę tūkstantmečio iki pirmojo jo paminėjimo, tik buvo palyginti vėlai užrašytas. Knygoje aprašoma Šventojo Brunono misija ir skirtingi jos variantai, užrašyti įvairiuose šaltiniuose. Nagrinėjamas garsusis Kvedlinburgo analų (pametinio įvykių išvardijimo) įrašas apie šv. Brunono žuvimą, kuriame minimas Lietuvos vardas. Teigiama, kad Kvedlinburgo analuose yra paminėtas Lietuvos vardas, bet ne vientisa Lietuvos valstybė, kurios tada dar nebuvo. Etninės lietuvių gentys, valdomos atskirų kunigaikščių, pradėtos jungti tik po poros šimtmečių. Tai galutinai įvykdė karalius Mindaugas. Lietuvos vardas įraše turi slavišką formą Litva, aiškinamasi, kokia yra šio vardo kilmė. Teigiama, kad vardo paminėjimas nėra tiesiogiai susijęs su Lietuvos krikštu. Kadangi Šv. Brunonas-Bonifacas žuvo ne senosiose etninėse lietuvių, bet greičiausiai jotvingių žemėse daroma išvada, kad jį nužudė ne lietuviai.Reikšminiai žodžiai: Krikščionybė, Lietuvos vardas, Prūsija, šv. Brunonas; Kvedlinburgo analai; Lietuvos Kristianizacija; Lietuvos istorija; Šventasis Brunonas; Christianity, Lithuania name, Prussia, saint Brunon; Christianization of Lithuania; History of Lithuania; Quedlinburg Annals; Saint Bruno.
ENThe history of the relation between Lithuania and Christianity and Christianisation of Lithuania from the East are discussed in the book dedicated to the millennium of the mentioning of Lithuania’s name in historical chronicles. It is stated that the wave of Christianity form the East was very intense and left a deep footprint in Lithuanian lifestyle, as well as brought the oldest ecclesiastical terminology to Lithuania. The names of the major Christian holidays, Christmas and Easter, as well as christening, church, Lent, Christian names (Peter, Paul), etc. were the most important among them. The earliest mentioning of Lithuania’s name in historical chronicles is directly related to approximation of Western Christianity to Lithuania. Lithuania’s name was known and used much earlier – nearly 500 years prior to its first mentioning, but it was recorded much later. St. Bruno’s mission and its different versions recorded in various sources are described in the book. The famous entry in the Annals of Quedlinburg (listing of events by years) about St. Bruno’s perish where Lithuania’s name was mentioned is analysed. It is stated that Lithuania’s name rather than the state of Lithuania which did not exist at that time was mentioned in the Annals of Quedlinburg. The unification of ethnical Lithuanian tribes ruled by individual dukes started only 200 years later. This was finally done by King Mindaugas. As Lithuania’s name has a Slavic form Litva in the entry, answers are sought what the origin of this name is. It is stated that the mentioning of the name is not directly related to Christianisation of Lithuania. As St. Bruno-Boniface most likely perished in the Yotvingian rather than ancient ethnical Lithuanian lands, the conclusion is drawn that he was not killed by Lithuanians.