Ar dvikalbiame žodyne reikalingi papildomi antraštynai?

LTNe vienas didelės apimties dvikalbis žodynas prie savo pagrindinės dalies – korpuso – pateikia įvairių papildomų dokumentų, kurie leksikografinėje literatūroje vadinami „papildomais antraštynais“ arba tiesiog žodyno priedais. Išdėstyti prieš korpusą ar po jo, šie priedai dažniausiai skiriami vienos ar abiejų gretinamų kalbų gramatikos aprašams, toponimams (hidronimams ir oikonimams) ir dažniausiai vartojamų užsienio kalboje sutrumpinimų sąrašams. Tačiau pastaruoju metu įvairiose Europos leksikografinėse mokyklose vis dažniau kalbama apie tai, kad žodynuose iš viso derėtų vengti priedų, o juose esančią informaciją pagal galimybes įtraukti į patį leksikografinio leidinio tekstą. Savo nuomonę mokslininkai grindžia tuo, jog kiekvienas papildomos informacijos šaltinis žodyne pareikalauja iš vartotojo, ieškančio norimo leksinio vieneto, papildomų laiko ir energijos sąnaudų. Be to, jei vartotojas nėra tinkamai susipažinęs su žodyno struktūra, jis iš viso gali neįtarti, jog dar kažkokią papildomą informaciją galima susirasti ne žodyno tekste. Taigi šio darbo tikslas, remiantis analitiniu ir aprašomuoju metodu, panagrinėti po 2000-ųjų metų Lietuvoje leistų didelės apimties žodynų priedus ir įvertinti, kiek iš juose esančios informacijos būtų įmanoma perkelti tiesiogiai į žodyno straipsnius ir ar tai yra visuomet tikslinga. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvikalbiai žodynai; Gramatikos aprašas; Leksika; Leksikografija; Leksikologija; Papildomas antraštynas; Žodynas; Bilingual dictionary; Dictionary; Fill-in headword; Grammatical calendar; Lexicography; Lexicology; Lexis.

ENMany high volume bilingual dictionaries have various additional documents attached to their main corpus. These documents in the lexicographic literature are called “Supplementary Notes” or annexes to dictionaries. They come before the corpus or after it, and they usually contain grammar descriptions of one or two languages, toponyms (hydronyms and German toponyms) and the most common foreign abbreviations. However, over the last several years, various European schools of lexicography have gradually started speaking about avoiding supplements in dictionaries and including the information supplements provide into the text of a lexicographical issue. Scientists justify their opinion with the fact that every source of additional information in a dictionary requires the user searching for a lexical unit to spend additional time and energy looking through these supplements. Moreover, if the user is not properly familiarised with the structure of the dictionary, he or she may not know that additional information can be found in a supplement. Therefore, the aim of this work is to analyse annexes of high volume dictionaries published in Lithuania in 2000. The analysis is based on the analytical and descriptive methods. The work is also aimed at establishing the amount of information supplements provide, which could be included into the entries of the dictionaries.