Kalbotyros darbai

• Mikulėnienė, Danguolė, sudarymas [com]
• Senkutė-Kašėtienė, Rasa, sudarymas [com]

LTJuozas Senkus (1907-1970) – žymus lietuvių kalbininkas, pokario metais tęsęs Jono Jablonskio darbų tradicijas, padėjęs įtvirtinti bendrinę lietuvių kalbą ir kūręs pagrindus intensyviems lietuvių tarmių tyrinėjimams. Jis buvo profesorių Jono Jablonskio, Antano Salio, Juozo Balčikonio mokinys, vėliau, 1944-1951 m., Vilniaus universitete lituanistams pats skaitė dialektologijos, akcentoloijos, morfologijos, žodžių darybos kursus, pirmasis pradėjo dėstyti istorinę lietuvių kalbos gramatiką, vadovavo moksliniam lietuvių kalbos būreliui. Mokslo pasaulyje Juozas Senkus daugiausia žinomas kaip plataus masto dialektologas, 1955 m. pirmasis iš Lietuvos kalbininkų pokario metais apgynęs dialektologijos disertaciją – „Paznavykio, arba šiaurės vakarų kapsų, tarmė“. Jis padėjo pagrindus „Lietuvių kalbos atlasui“. Ne mažiau svarbus mokslininko indėlis ir dirbant prie didžiojo Lietuvių kalbos žodyno. Daug darbo jis įdėjo kartu su kitais rašydamas bei redaguodamas pirmuosius du žodyno tomus. Senkus daug dėmesio skyrė ir onomastikai. Jis yra surinkęs daugybę vietovardžių ir asmenvardžių, gilinęsis į jų kirčiavimą, formų taisyklingumą, rašybą, prisidėjęs prie jų norminimo. Nemažai kalbininkas nuveikė lietuvių bendrinės kalbos norminimui, tarties vienodinimui. Jis nustatė daugelį kirčiavimo dėsningumų, išaiškino atskirų žodžių, jų formų vartojimą. Kalbos kultūros klausimais yra paskelbęs keliasdešimt straipsnių, kuriuose nagrinėjo įvairius rašybos, tarties ir kirčiavimo, morfologijos, žodžių darybos, leksikos, linksnių vartojimo bei kitus dalykus.Reikšminiai žodžiai: Bendrinė tartis; Kirčiavimas; Žodžių daryba; Morfologija.

ENJuozas Senkus (1907-1970) is a well-known Lithuanian linguist, who, in postwar times continued the traditions of Jonas Jablonskis, commenced the entrenchment of the common Lithuanian language and laid the basics for intensive studies of Lithuanian dialects. Senkus was an apprentice of professors Jonas Jablonskis, Antanas Salys and Juozas Balčikonis. In 1944-1951 he gave courses in dialectology, accentology, morphology and word-formation to Lithuanian language students at Vilnius University, was the first to teach historic Lithuanian grammar, headed the scientific Lithuanian language circle. In the world of science Juozas Senkus is mostly known as dialectologist, who was the first of Lithuanian linguists to defend a thesis in dialectology – “Paznavykio, arba Šiaurės Vakarų Kapsų, Tarmė” in the postwar times – in 1955. He laid the foundations for the “Lithuanian Language Atlas”. No less important is his contribution to creation of the Lithuanian Language Dictionary, writing and editing the first two volumes of the dictionary in cooperation with other linguists. Senkus also dedicated significant attention to onomastics. He collected a lot of place-names and personal names, studied their accentuation, form correctness, spelling and contributed to their standardization. A lot of work was done in standardization of the common Lithuanian language and unification of pronunciation. Senkus identified most regularities of accentuation, ascertained use of separate words and their forms. He published several tenths of articles on the issues of language culture, in which he examined different spelling, pronunciation, accentuation, morphology, word-formation, lexis, case use and other issues.