What does "Grunwald" want?

LTStraipsnyje keliamas klausimas: ko nori paveikslas? Kiekvienas gali atrasti iš naujo gerai pažįstamus paveikslus, kurie, kaip J. Matejko „Griunvaldo mūšis“ atrodo taip gerai žinomi, kad sunku įžvelgti po senų nuomonių sluoksniu kažką naujo, neatsižvelgiant į nusistovėjusias interpretacijas. Visi šie požiūriai, kurie netiesiogiai suteikia paveikslams savivaldiškumo statusą, siūlo naujo žvilgsnio galimybę. Šis žvilgsnis kontroliuoja žiūrovą, nukreipia jį į objektą (sekant tapytojo intencijomis), taip perteikdamas jo vizualinėje struktūroje užkoduotas prasmes ar padeda suvokti ypatingas nuostatas, užfiksuotas drobėse. Klausti „Ko nori paveikslas?“ – reiškia pripažinti situaciją, kai kūrinys atsiskiria nuo savo kūrėjo, kuris jį kontroliavo. Noras kontroliuoti žiūrovą, jo mąstymą ar emocijas ir pastangos daryti įtaką gali būti jaučiama paveiksle kaip jo atėjimo į būtį pagrindinė priežastis. Išsisklaidžius paveikslo suvokimo efektui, negalima sieti kai kurių aiškių ketinimų su žinią kontroliuojančia temos idėja. Jei tuomet kas nors gali traktuoti paveikslą kaip temą, tai tik nesąmoningai, nenujaučiant jo paklusimo kalbai, kuri visada nukrypsta nuo to, ką norima išreikšti. Kad ir ko norėtų paveikslas atskirai nuo tapytojo siekių, tą jis gali padaryti tik dialogo su kitu būdu – jis užmezgamas su analizuojančiu žiūrovu. Jei analizuojantis pripažins paveikslo žymiklius kaip troškimo simptomus, jis interpretuos tą troškimo objektą. Analitinis dialogas nukryps į vizualumo sferą kaip kultūriškai nulemtų santykių tarp paveikslų ir kodų žinių bei jų supratimui būtinų diskursų sistemą.Reikšminiai žodžiai: Dailės istorija; Interpretacija; Janas Mateika; Paveikslas; Recepcijos studijos; Suvokėjas; Tapybos suvokimas; Vizualinės kultūros studijos; Žalgirio mūšis, 1410; Art history; Audience; Battle of Grunwald; Interpretation; Jan Matejko; Painting; Painting's reception; Reception studies; Visual culture studies.

ENThe article seeks to answer the question as to what does the painting want. Anyone can find new interpretations of well known paintings, which, similar to Matejko’s “The Battle of Grunewald” seems to be so familiar, that it is difficult to discover something new under a number of layers of opinions and irrespective to conventional interpretations. All these aspects, which indirectly provide paintings with a status of self-governance, offer a possibility for a new aspect. This aspect controls the viewer and directs him or her to the object (following the artist’s intentions) thus conveying in his visual structure coded meanings and helping perceive peculiar attitudes fixed in the painting. To answer “What does the painting want?” is to recognise the situation when the work of art is separated from its creator who has controlled it. The desire to control the viewer, his or her thoughts or emotions and the efforts to influence the viewer can be felt in a painting as the motive for its creation. Having dispersed the effect of the painting perception, certain clear intentions cannot be linked with the idea of the theme controlling the knowledge. If someone perceives the painting as the theme, it happens unconsciously. Notwithstanding the wishes of the painting different from the author’s aspirations, it can achieve it only through a dialogue with the viewer analysing the paining. If the viewer analysing the painting recognizes the signifiers of the painting as the symptoms of such an aspiration, he or she will perceive the object of the aspirations. The analytical dialogue will turn to the field of visuality as a system of a discourse between culturally determined relations and knowledge of codes and their perception.