The Battle of Grunwald

LTŽalgirio mūšis jame dalyvavusių tautų istorijoje įgavo simbolinės reikšmės. Kryžiuočių propagandos leitmotyvas rėmėsi tuo, kad Lenkijos-Lietuvos armija mūšyje pasitelkė ortodoksų schizmatikus, pagonis rusus ir totorius. Ordinas siekė parodyti, kad kova prieš jį buvo neteisėta (bellum iniustum). Lenkai savo pergalę laikė gėrio pergale prieš blogį, žmogiškumo prieš aroganciją. Vėlesniais amžiais, ypatingai po Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimo, Žalgirio mūšio pergalė buvo garbinama kaip didžiausias Lenkijos valstybės laimėjimas. Prūsijoje Švietimo epochoje į Ordiną žiūrėta neigiamai, tačiau XIX amžiaus pabaigoje dėl vokiečių romantizmo, idealistinės vokiečių filosofijos ir Darvino idėjų poveikio į Ordiną imta žiūrėti kaip į Prūsijos valstybės pirmtaką. O Lenkijoje XX amžiaus pradžioje Žalgirio mūšio pergalę imta švęsti kaip nacionalinę šventę. Trečiojo reicho laikais Kryžiuočių ordino sumušimas buvo traktuojamas kaip vakarų civilizacijos pralaimėjimas prieš barbariškus rytus. Nors Hitleris nejautė sentimentų Kryžiuočių ordinui, vis dėlto nacistinė propaganda neatsisakė Ordino simbolikos: juodi kryžiai buvo piešiami ant Luftwaffe lėktuvų ir ant fašistų tankų, o Lenkijos užgrobimo operacija 1939 metų rudenį turėjo kodinį pavadinimą „Tanebergo žygis“. Po Antrojo pasaulinio karo lenkai ėmė gretinti Žalgirio mūšio pergalę ir nacių sutriuškinimą 1945 metais. Naujausiais laikais, ypač susikūrus Europos Sąjungai, Žalgirio mūšio tema nebėra naudojama politiniais tikslais ir tapo mokslininkų diskusijų objektu.Reikšminiai žodžiai: Atminimas; Ikonografija; Istorinė atmintis; Istorinė kultūra; Janas Matejko; Kolektyvinė atmintis; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Mūšis; Nacionalizmas; Prūsija; Simbolinės interpretacijos; Tarptautiniai santykiai; Vokietija (Germany); Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Žalgirio mūšis, 1410; Žalgiris; Battle; Battle of Tannenberg/Grunwald; Collective memory; German; Germany; Grunwald; Historical culture; Historical memory; Iconography; International relations; Jan Matejko; Lithuania; Memory; Nationalism; Prussia; Symbolic interpretations; The battle of Grunwald/Tannenberg.

ENThe Battle of Grunewald gained a symbolic meaning in the history of nations participating in it. The leitmotif of the crusaders’ propaganda was based on the fact that Polish-Lithuanian forces used schismatics, pagan Russians and tartars in the fields of battle. The Teutonic Order wanted to show that the struggle against it was illegal. Polish people thought it was a victory of good against evil, a victory of humanity against arrogance. Later the victory in the Battle of Grunewald was honoured as the major victory of the Polish state. In Prussia, during the Enlightenment epoch, the negative attitudes towards the Teutonic Order prevailed, however, at the end of the 19th century the German Romanticism, idealistic German philosophies and the Darwin’s theory influenced the fact that the Order was considered to be as a predecessor of the Prussian state. At the outset of the 20th century Poland began celebrating the victory in the Battle of Grunewald on the national level. In the period of the Third Reich the defeat of the Teutonic Order was considered as the defeat of the Western civilisation against barbarian eastern lands. Although Hitler did not feel any sentiments for the Teutonic Order, the Nazi propaganda did not refuse the symbolism of the Order: black crosses on plains of Luftwaffe and fascist tanks and the operation of the occupation of Poland in 1939 with a code name “Tannenberg campaign”. After World War II, Polish began equalising the victory in the Battle of Grunewald with the total defeat of the Nazi in 1945. In the modern times, especially after the establishment of the European Union, the theme of the Battle of Grunewald is not used for political purposes any more. It has become an object of scientific discussions.