Rokas Vengalis. Daktaro disertacija "Rytų Lietuvos gyvenvietės I-XII a." : recenzija

LTRecenzijoje aptariama 2009 m. birželio 16 d. Vilniaus universitete, Istorijos fakultete, Roko Vengalio apginta humanitarinių mokslų daktaro disertacija "Rytų Lietuvos gyvenvietės I-XII a.". Disertacijos tema liečia keletą labai aktualių ir diskutuotinų mūsų archeologijos problemų. R. Vengalio pagrindinių teiginių esmę galima trumpai nusakyti išskiriant juos į keturias grupes: 1. Geležies amžiaus gyvenviečių tyrimų sritis Lietuvoje yra atsilikusi - trūksta duomenų ir teorinio pagrindo. Pagrindinė to priežastis - kad daug metų dirbama archeologinių kultūrų išskyrimo ir etninės interpretacijos kryptimi bei orientuojamasi į laidojimo paminklų medžiagą. 2. Rytų Lietuvos I-XII a. keramiką pagal technologiją, formas ir puošybą galima suskirstyti į septynis stilius. Keramikos požymiai kito staiga, o ta pati bendruomenė gamino tik vieno stiliaus keramiką. 3. Gyvenvietė ir piliakalnis yra nedaloma sistema, kurioje gyvenvietė nėra mažiau svarbi, greičiau - atvirkščiai. 4. Tyrinėjant gyvenvietes tikslinga atlikti struktūros analizę, išskiriant veiklos zonas funkciniu aspektu, tačiau Lietuvoje tam nepalankios sąlygos dėl kasinėjimų medžiagos trūkumo, radinių ir ataskaitų neinformatyvumo. Gyvenviečių tinklo struktūros analizė šiuo metu Lietuvoje nėra tikslinga dėl labai mažo atvirų gyvenviečių archeologinio žemėlapio reprezentatyvumo. Gyvenviečių archeologijos plėtra turi būti vykdoma duomenų kaupimo kryptimi, naudojant gamtos mokslų metodus.Reikšminiai žodžiai: Rokas Vengalis; Rytų Lietuva; Gyvenvietės; Rokas Vengalis; Eastern Lithuania; Settlements.

ENThe review discusses the PhD thesis in humanitarian sciences “Eastern Lithuanian Settlements from the First to the Twelfth Century” defended by Rokas Vengalis on 16 June 2009 at the Faculty of History of Vilnius University. The theme of the thesis is concerned with several highly relevant and disputable problems of the modern archaeology. The key idea of the main statements of R. Vengalis can be briefly described by dividing them into four groups: 1. the field of studies of settlements of the Iron Age in Lithuania is poorly developed – there is a shortage of data and theoretical justification. The main reason of such a shortage is that for many years Lithuanian archaeology had been concerned with archaeological identification of cultures and ethnical interpretation as well as with the material form burial monuments. 2. The pottery of the Eastern Lithuania in the period from the 1st–12th century can be classified according to its technology, forms and decoration into seven styles. Characteristics of the pottery changed rapidly, whereas, one and the same community produced pottery articles of one style. 3. A settlement and its mound are an inseparable system, in which the settlement is less important than the mound. 4. When analysing settlements, it is necessary to perform a structure analysis by defining activity areas with regard to their functional aspects. However, it is hard to do in Lithuania due to the shortage of excavation materials. Currently, there is no need to perform an analysis of the network of settlements in Lithuania because of the low representativeness of the archaeological map of open settlements. The development of archaeology of settlements must be implemented in the direction of data collection by using methods offered by natural sciences.