NATO globalioje saugumo architektūroje

LTPaskelbusi, kad atkuria nepriklausomą valstybę ir įgyvendinusi pirmuosius pamatinius užsienio politikos tiklus, Lietuva savo užsienio politikos koncepcijoje išsikėlė tris svarbiausius tikslus ir daugiausiai pastangų dėjo siekdama narystės NATO. 2004 m. visos trys Rytų Baltijos valstybės vienu metu tapo NATO narėmis. Pasibaigus Šaltajam karui Šiaurės Atlanto aljansas gana sparčiai keitėsi, nes nunyko pagrindinė funkcija, kuriai atlikti jis buvo įkurtas. Sovietų sąjunga žlugo, o Aljansas vis dar buvo kolektyvinės gynybos organizacija, kurios penktasis straipsnis, garantuojantis bet kurios valstybės narės gynybą užpuolimo atveju, Lietuvai buvo ypatingai svarbus. Visgi 2004 m. Aljansas jau buvo stipriai pakitęs, tad Baltijos šalys įstojo ne į tą pačią organizaciją, narystės kurioje siekė. Visgi prognozės, jog NATO žlugs, nepasiteisino, nes po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių atsirado naujas bendras ir pavojingas Aljanso priešas – tarptautinis terorizmas, kurio keliamas pavojus pradėjo vienyti kiek pakrikusias šios organizacijos gretas. Šiame knygos skyriuje analizuojama NATO padėtis globalioje saugumo struktūroje, besiformuojančioje pasibaigus Šaltajam karui, bei NATO transformacijos įtaka Lietuvai. Pirmoje skyriaus dalyje aptariama NATO reikšmė Lietuvai, antroje pristatomas JAV požiūris į Aljansą, trečiojoje analizuojami Vidurio Rytų iššūkiai NATO, ketvirtoje keliamas klausimas, ar šiandien formuojasi naujasis dvipolis pasaulis.Reikšminiai žodžiai: Jungtinės Amerikos Valstijos (United States of America; JAV; USA); NATO; NATO perspektyvos; Saugumas; Saugumo architektūra; Saugumo politika; Šaltasis karas; Cold war; Lithuania; NATO; NATO perspectives; Security; Security architecture; Security policy; United States of America.

ENHaving announced the restoration of its independence and implemented the first fundamental objectives of its foreign policy, Lithuania specified three major objectives in its foreign policy concept and devoted its most efforts when seeking its membership in NATO. In 2004, all the three Eastern Baltic states became members of NATO. After the end of the Cold War, the North Atlantic Alliance changed rather rapidly, since its main function for the implementation of which its was established was diminishing. The Soviet Union collapsed, whereas the Alliance further remained a collective defence organisation, the fifth article of which guaranteeing defence of any member state of the Alliance in the event of attack was particularly significant for Lithuania. However, by 2004 the Alliance had considerably changed, therefore, the Baltic States joined the organisation different from the one the membership in which they had aspired for. However, the forecast of a future collapse of NATO did not prove to be justified, since after the events of 11 September 2001, a new common and dangerous enemy of the Alliance emerged. It is international terrorism, the peril of which started uniting members of the organisation. This section of the book analyses the situation of NATO in the global security structure forming after the end of the Cold War and the influence of NATO transformations on Lithuania. The first part of the section discusses the significance of NATO for Lithuania, the second part deals with the USA attitude towards the Alliance, the third part analyses the challenges of the Central East to NATO and the fifth part seeks answers to the question as to whether a new bipolar world is forming today.