Priebalsių žaidimas kalboje

LTStraipsnyje pristatomas lingvistinis reiškinys – „priebalsių žaidimas“. Šiam reiškiniui įvardinti lietuvių kalbotyroje nėra tikslaus termino. Užsienio mokslinėje literatūroje jis apibrėžiamas kaip „mitopoetinė šneka“, „garsų simbolizmo abliautas“ arba „priebalsių žaidimas“. Pastarasis terminas artimesnis lietuviškam kontekstui. Tai kalbos vartojimo galimybė, kai , atsižvelgiant į adresatą ir siekiant konkrečių tikslų, sakomame (rašomame) tekste žodžiai įgyja specialių formantų arba priebalsiai nuosekliai keičiami kitais, atitinkančiais tikslą. Lietuvių kalboje aptariamojo reiškinio pavyzdys gali būti deminutyvai. Dažniausiai jie vartojami, kai kalbamasi su mažais vaikais arba apie juos. Atkreiptinas dėmesys ir į ištiktukus, ypač į tuos, kurie prasideda periferinės kilmės priebalsiais, arba sinchroninėmis svetimybėmis. Dažniausiai tokie ištiktukai aptinkami šnekamojoje kalboje ir tarmėse. Tai ištiktukai, kurie prasideda priebalsiais /f/, /h/, /ch/. Garsas /f/ kartais pakeičia lietuvišką /p/, turint aiškių stilistinių sumetimų, /h/ neatsitiktinai pridedamas ištiktukų pradžioje (pvz., ištiktukų poros „fuk“ / „puk“, „fur“ / „pur“). Daroma išvada, kad priebalsių /p/ ir /f/ kaita ištiktukų priebalsių pradiniuose junginiuose yra artimas priebalsių žaidimui. Išvadą paremia ir dažnas ištiktuko varianto su /f/ vartojimas pačioje sakinio pradžioje. Kaip priebalsių žaidimo pavyzdys pateikiamas ir garso /h/ vartojimas ištiktukuose, reiškiančiuose šuns lojimą, pelėdos ūkimą ir pan. Aptartieji priebalsiai dėl savo svetimos kilmės ir dėl to, kad kalboje yra reti, turi nemažą stilistinį krūvį.Reikšminiai žodžiai: Priebalsiai; Priebalsių žaidimas; Ištiktukas; Periferiniai priebalsiai.

ENThe paper introduces the linguistic phenomenon of “consonant play”. An overview of research into the area in world linguistics is given. Also, similar phenomena in Lithuanian are discussed. The paper focuses on the stylistic use of the foreign consonants /f/ and /h/ in the Lithuanian onomatopoeic words.