LTStraipsnyje yra analizuojamos inovacijos aukštosiose mokyklose. Mokymas ir mokymasis universitetuose istorijos raidoje sparčiai kito – Sokrato ir Platono akademijose prasidėjęs kaip interaktyvus mokymasis viduramžiais virto „mokymusi mintinai“, o vėliau įgavo tradicines mokymosi formas – paskaitų, seminarų ir pratybų. Dabar universitetuose vėl kuriami ir diegiami nauji mokymosi metodai, kaip antai nuotolinis mokymasis, mokymasis sujungiantis mokymąsi bendrovėse ir universitetuose, studento mokymosi kategorijų bei mokymosi prasmių tyrimu grįstas mokymas, vadinamoji fenomenografijos teorija ir aukštojo mokslo didaktika. Inovatyvių mokymo(si) metodų kūrimas ir diegimas universitetuose pirmiausia buvo skirtas studento kritiniam ir kūrybiniam mąstymui lavinti, gebėjimui savarankiškai spręsti problemas ugdyti, nuolatinio mokymosi aplinkai, kurioje dėstytojas tampa studento savarankiško mokymosi ir mokymosi bendradarbiaujant palengvintoju, vadovu, sudaryti. Fenomenografija kaip nauja mokymosi teorija ir naujas kokybinio tyrimo metodas buvo sukurta Geteborgo universitete, Švedijoje, vadovaujant prof. Ference Martonui (Marton & Shirley, 1997) kaip aukštojo mokslo inovacija. Straipsnyje yra aptariamos galimybės taikyti fenomenografiją Lietuvos universitetuose kaip inovacinės akademinės didaktikos teoriją ir tyrimo metodą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Fenomenografija; Inovacijos; Higher education; Innovation; Phenomenography.
ENThe history of teaching and learning methods at the universities shows that there existed different teaching and learning methods, to begin with the interactive methods of the Sokrates and Plato academies and up to "learning by heart" in middle ages. Recently, teaching and learning methods at the universities are changing and varying. Phenomenography as a new learning theory and the method of research were developed at Gothenburg University by Ference Marton and his coleagues and is analysed as an innovation in higher education. The author discusses the possibilities for applying phenomenography in Lithuanian universities as the basis for a new academic didactics. Analysis of innovations in academic didactics has revealed that all inovations are based on the process of developing the critical and creative thinking of students and creating the environments facilitating students' cooperative learning. The article deals with the assumptions of the Marton and Shirley (1997) phenomenography as a new research theory and interview as a learning procedure and a research method. Upon comparing different qualitative research methods, it is possible to say that phenomenography has its own research object – the process of learning, focused on what and how students are learning. [From the publication]