Security culture of Lithuania

LTLietuvos geografinė padėtis ir istorinė patirtis visuomet buvo svarbūs veiksniai, formuojantys valstybės saugumo kultūrą bei dabartinės Lietuvos saugumo politikos bruožus. Iš pirmo žvilgsnio nei pamatiniai Lietuvos saugumo politikos tikslai (suvereniteto išsaugojimas, taika ir gerovė), nei priemonės šiems tikslams įgyvendinti (tarptautinis bendradarbiavimas, narystė NATO ir Europos Sąjungoje) nesiskiria nuo daugumos Europos valstybių. Visgi dėl Rusijos vaidmens akcentavimo saugumo politikoje Lietuva diplomatinėje erdvėje neretai laikoma „vienos problemos“ valstybe, o itin glaudūs Lietuvos santykiai su JAV skatina proeuropietiškų jėgų skepticizmą. Pasitelkus saugumo kultūros sąvoką šiame straipsnyje siekiama apibrėžti svarbiausius Lietuvos saugumo politikos bruožus bei paaiškinti pagrindinių saugumo politikos krypčių logiką. Pirmoje straipsnio dalyje pateikiamas analizės modelis. Po to pristatomos Hobso ir Kanto kultūrų alegorijos, kitose dalyse plačiau nagrinėjami dviejų kultūrų skirtumai bei ypatumai aiškinant šiuos tarptautinės ir saugumo politikos elementus: pamatines tarptautinės sistemos tvarkos prielaidas, grėsmių prigimtį, kovos su grėsmėmis strategijas ir priemones, partnerystę tarptautiniuose santykiuose (saugumo srityje). Straipsnyje pagrindžiama idėja, jog Lietuvos saugumo politikos kursas, ypač tai, kas susiję su Rusija, yra stipriai veikiamas hobsiškos kultūros principų, kurie susiformavo dėl permainingos krašto politinės istorijos bei (mažo) valstybės dydžio ir geografinės padėties politiniame žemėlapyje.Reikšminiai žodžiai: ES; Kultūra; NATO; Saugumas; Saugumo kryptys; Saugumo kultūra; Saugumo politika; Culture; EU; NATO; Security; Security culture; Security directions; Security policy.

ENEmploying the concept of security culture the article aims to define key features of Lithuanian security policy and to explain the rationale of its main security directions. In the first section of the article the model of analysis is described and four key variables are identified. Later on the narrative evolves around two allegories of Hobbesian and Kantian cultures which are juxtaposed and reflected in all subsequent sections of the article: fundamental premises of the nature of the international system, the nature of threats, a strategy and instruments to fight threats, and main partners (in the field of security) in the international affairs. The main argument of the article is that Lithuanian security policy; in particular its part directed towards Russia, is strongly influenced by the Hobbesian side of Lithuanian security culture, developed throughout the tumultuous history and triggered by the size and geographical position of the country. [From the publication]