Sakinių ilgis – publicistinio ir šnekamojo stiliaus sandūros tekstuose požymis

LTStraipsnyje aprašomas specialiojo lyginamojo tekstyno kompiuterinės ir aprašomosios lyginamosios sakinių ilgio grupių kiekybinės analizės tyrimas, rodantis prancūzų ir lietuvių kalbos publicistinio ir šnekamojo funkcinių stilių sandūros reiškinius, publicistinio stiliaus centre (informacinių ir komentaro žanrų tekstuose) vartojant vieną iš heterogeninių formų – tiesioginę kalbą. Sakinių ilgio grupių kiekybinio pasiskirstymo tyrimas papildo anksčiau atliktus kitų ypatybių (žymėtosios, nežymėtosios leksikos pasiskirstymo ir kt.) tyrimus. Atskirų tekstyno imčių sakinių ilgio grupių pasiskirstymo kiekybinė analizė leidžia nustatyti prancūzų ir lietuvių kalbos publicistinio ir šnekamojo stiliaus vidutinį sakinių ilgį, aptarti stilių sandūros reiškinius, stilių normos kitimo polinkius, šiuolaikinės spaudos kalbos ypatybes ir tendencijas. Dviejų kalbų tekstyno imčių tyrimas rodo dažniausių sakinių ilgio grupių vartojimo skirtumus, priklausančius nuo kalbos pobūdžio ir vidinės funkcinių stilių diferenciacijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Publicistinis stilius; Sakinio ilgis; Stilistiniai požymiai; Stilistinis požymis; Stilius; Stilių sandūra; Tiesioginė kalba; Šnekamasis stilius; Colloquial language; Direct language; Direct speech; Juncture of style; Publicistic style; Sentence lengh; Sentence length; Style; Stylistic feature; Stylistic features.

ENThe article describes a study of computer and descriptive comparative quantitative analysis of a special comparative corpus and groups of sentence lengths, indicating the interaction phenomena of French and Lithuanian publicist and spoken functional styles by using one of the heterogenic forms, i.e. direct speech, in the centre of the publicist style (informative texts and texts in the genre of comments). A study of the quantitative distribution of groups of sentence lengths supplements two previous studies of other peculiarities (distribution of tagged and untagged lexicon and etc.). The quantitative analysis of groups of sentence lengths of separate corpus samples allows defining the average length of sentences of French and Lithuanian publicist and spoken style, discuss the interaction phenomena, tendencies in changes of stylistic norms, peculiarities and tendencies of the modern mass media language. The study of the corpus samples of the both languages show the most frequent differences in the use of groups of sentence lengths, which depend on the nature of the speech and the internal differentiations of functional styles.

• Komunikacija / Communication
• Kalbotyra / Linguistics