LTVienas iš šiuolaikinės teksto lingvistikos uždavinių – tirti žanrų bruožus, taip pat ir jų kultūrinius skirtumus. Šios analizės tikslas – nustatyti anotacijos, spausdinamos ketvirtajame knygos viršelio puslapyje, bruožus ir šio žanro vokiškų ir lietuviškų variantų skirtumus. Išanalizuota vokiečių ir lietuvių kalba parašytų kalbotyros knygų anotacijų adresantas ir adresatas, komunikacijos situacija, funkcija, tematinė struktūra ir sakinių bei kitų sintaksinių vienetų struktūra. Tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai vokiečių ir lietuvių kalba parašytos ketvirtojo puslapio anotacijos skiriasi savo tematine struktūra. Abiejų kalbų anotacijų temos yra knygos objektas, tikslas, adresatas, autorius, knygos bruožai bei analizuojamo objekto problematika. Pagal išsamiausiai plėtojamą temą buvo išskirti trys tipai: anotacijos orientuotos arba į knygos objektą, arba į autorių ir mišriosios anotacijos, kuriose rašoma ir apie knygą, ir apie autorių. Į autorių orientuotos anotacijos rašomos tik lietuvių kalba. Anotacijose vokiečių kalba ypač daug dėmesio skiriama knygos ypatumams, o lietuvių kalbos anotacijose dažnai nurodomi kiti veikalai – tai vokiškoms anotacijoms visiškai nebūdinga. Analizė parodė, kad lietuviškas anotacijas rašo ir knygos recenzentai, ir patys knygos autoriai, o vokiškas anotacijas – leidyklos. Ir vokiškų, ir lietuviškų tekstų apeliacinė funkcija retai reiškiama tiesiogiai – poveikis adresatui daromas pateikiant informaciją apie autorių, knygos objektą ar adresatus. Kalbinės raiškos požiūriu abiejų kalbų anotacijose dominuoja ilgi ir sudėtingi sakiniai. Pateikiamą informaciją detalizuoja ir paaiškina priedėliai, įspraudai, vienarūšiai elementai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anotacija; Anotacijos turinys; Gramatinė struktūra; Komunikacija; Teksto funkcijos; Teksto lingvistika; Tekstų žanrai; Tematinė struktūra; Annotation; Communication; Content of annotation; Grammatical structure; Text forms; Text functions; Text linguistics; Thematic structure.
ENThe aim of this analysis is to identify the features of the abstract, published on the fourth page of the book cover, and differences of the German and Lithuanian variants of this genre. The paper analyses the addresser and addressee of the abstracts of books on linguistics written in German and Lithuanian, the communication situation, function, thematic structure as well as the structure of sentences and other syntax units. Study results showed that the fourth page abstracts in German and Lithuanian mainly differ in their thematic structure. The themes of abstracts in both languages are the object of the book, aim, addressee, author, features of the book and the problem aspects of the analysed object. According to the most exhaustive theme, three types were distinguished: abstracts oriented either to the object of the book or the author of the book and mixed abstracts that write about both the book and the author. Author-oriented abstracts are written exclusively in Lithuanian. Abstracts in German pay considerable attention to the peculiarities of the book, whereas Lithuanian abstracts often indicate other works, which is not typical of German abstracts at all. The analysis showed that Lithuanian abstracts are written by both the reviewers and the authors, whereas German abstracts are written by publishing houses. The appellative function of both German and Lithuanian texts is rarely expressed directly – the impact on the addressee is exerted by providing information about the author, the object of the book or addressees. From the point of view of linguistic expression, abstracts in both languages contain long and complex sentences. The presented information is specified and explained by appositions, parentheses, and homogeneous elements.