Women, international political representation, and public discourse. Some (en)gendered motives of EP elections in Lithuania

LT2004 m. Lietuvos atstovų į Europos Parlamentą (EP) grupė buvo tarp „moteriškiausių“ – moterys sudarė 39 proc. delegacijos narių. Būtų galima daryti prielaidą, kad tokią Lietuvos europarlamentarų grupės sudėtį galėjo nulemti rinkimų komunikacijos ypatumai. Tačiau 2004 m. gegužės 11 d.–birželio 19 d. atliktos dviejų didžiausių Lietuvos dienraščių stebėsenos rezultatai rodo, kad rinkimų į EP kampanijos metu moterys politikės viešojoje erdvėje buvo menkai matomos ir girdimos. Vienintelė Kazimira Prunskienė tapo centrine figūra net dvejose (!) publikacijose. Kitos moterys parlamentarės ir kandidatės į EP buvo minėtos fragmentiškai ir apskritai nė sykio nepristatytos kaip turinčios galios spręsti dėl Lietuvos ateities. Analizuoti laikraščiai akcentavo tradicinius politikių kaip moterų – žmonų namų aplinkoje – vaidmenis. Simptomiška tai, kad tokio požiūrio nevengė nei moterys žurnalistės, nei moterys politikės. Atliktas tyrimas rodo, kad lyties veiksnys rinkimų į EP kampanijoje oficialiai buvo visiškai nereikšmingas. Tačiau nagrinėtos spaudos turinys netiesiogiai atskleidžia giluminę moterį žeminančių socialinių vaizdinių politiką Lietuvoje. Dviejų dienraščių analizė liudija, kad Lietuvos viešojoje erdvėje tebedominuoja tradicinis vyriškas etosas, kuris nepalieka vietos ir galimybių postmoderniam, daugybiniam identiteto konstravimui, subtilesnei simbolių ir vertybių artikuliacijai nei politiniuose rinkimų procesuose, nei kasdieniame gyvenime.Reikšminiai žodžiai: Europos Parlamentas; Masinės informacijos priemonių stebėsena; Moteris/lytis; Moterys/ lytis; Politinis dalyvavimas; Žiniasklaidos stebėsena; European Parliament; Mass media monitoring; Political participation; Women/gender.

ENIn 2004, a group of Lithuanian representatives to the European Parliament (EP) was between “the most feminine” groups. 39 % of the delegation was women. It may be assumed that the composition of Lithuanian MEPs could have been conditioned because of the communicational features of the election. However, the observation results of two biggest Lithuanian newspapers which were performed on 11 May 2004–19 June 2004 revealed that during the election campaign to the EP female politicians were hardly seen and heard in a public political space. Only Kazimira Prunskienė became a central figure even in two (!) publications. Other women in the parliament and candidates to the EP were mentioned only fragmentary and, in general, they were not presented as the ones who had power to make decisions regarding the future of Lithuania. Analysed newspapers emphasized traditional roles of female politicians as housewives. Actually this attitude was not avoided by both: female journalists and female politicians. The research reveals that a factor of sex in the election campaign to the EP was not officially significant. However, the contents of the analysed press indirectly reveal a well-established policy of derogatory social images of women in Lithuania. An analysis of two newspapers proves that in public space of Lithuania a traditional male ethos prevails. It does not leave space and opportunities for the contrast of a post-modern multiple identity, articulation of more delicate symbols and values nor in the processes of political election, neither in everyday life.

• Lietuva stojant į Europos Sąjungą : ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė / redakcinė kolegija. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2004. 181 p.
• Universitetinės žiniasklaidos kaip kultūros industrijų dalies vaidmuo formuojant moters mokslininkės įvaizdį universitete / Aurelija Novelskaitė, Sandra Dailidytė. Kultūros industrijos: iššūkiai ir perspektyvos / sudarytoja: Jūratė Svičiulienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. P. 105-119.
• Women and men parliamentarians: positions and dispositions / Irmina Matonytė, Aurelija Novelskaitė. Lithuanian political science yearbook. 2004, 2003, p. 114-138.