Jaunųjų katalikų sąjūdžio santykis su sovietų režimu 1940-1941 m.
LTStraipsnio tikslas – nustatyti Jaunųjų katalikų, vienos iš katalikų visuomeninių politinių grupių, santykį su sovietų režimu 1940-1941 metais. Jis nevienareikšmis ir netgi paradoksalus: istoriografijoje vyraujantis požiūris į konfrontacinį Jaunųjų katalikų santykį su sovietų valdžia, paremtas išankstine katalikų ir komunistų pasaulėžiūrinio ir ideologinio nesutaikomumo nuostata bei aktyvaus Jaunųjų katalikų dalyvavimo antisovietiniame 1941 m. Birželio sukilime faktu, disonuoja su šaltinių – periodinės spaudos, saugumo institucijų (Valstybės saugumo departamento, sovietinių represinių struktūrų) baudžiamųjų bylų, taip pat atsiminimų, dienoraščių – informacija. Ši informacija leidžia kalbėti apie Jaunųjų katalikų bendradarbiavimų su naująja valdžia. Šį paradoksą galima paaiškinti tik pripažinus, kad Jaunieji katalikai laikėsi dvejopos taktikos požiūryje į sovietų valdžių: formaliai pripažinę Liaudies vyriausybę ir tolesnes sovietinio režimo modifikacijas bei su režimu bendradarbiavę, jie tuo pat metu performavo savo Nepriklausomybės metais veikusias visuomenines struktūras, kad parengtų jas aktyviam antisovietiniam pasipriešinimui. Jų laikyseną sovietų valdžios atžvilgiu labai paveikė jų ideologija: socialinis ir tautinis angažuotumas dėl visos lietuvių visuomenės sutarimo laikyti lietuvių kalba pagrįstą tautiškumą būtinu savo reikalavimų minimumu, įgalinęs juos bendradarbiauti su visomis lietuvių politinėmis ir visuomeninėmis jėgomis.Reikšminiai žodžiai: Antisovietinis pasipriešinimas; Jaunieji katalikai; Jaunųjų katalikų sąjūdis; 20 amžius; Sovietinis režimas; Sovietų režimas; Anti-Soviet resistance; Lithuania in 1940-1941; Soviet regime; Young Catholic Movement; Young catholic.
ENThe aim of the article is to define relations of the Young Catholics – one of the public political groups, with the Soviet regime in 1940–1941. These relations are complex and even paradoxical: the attitude towards the confrontational relations of the Young Catholics with Soviet authorities based on the early inconsistence of Catholic and Communist worldviews and active participation of the Young Catholics in the anti-Soviet uprising in June 1941 prevails in the historiography and contradicts the information presented in the sources, i.e. periodic press, criminal cases of security institutions (State Security Department, Soviet repressive structures) as well as memoires and diaries. This information allows speaking about the collaboration of the Young Catholics with the new authorities. This paradox can be explained only having acknowledged the fact that the Young Catholics adhered to the ambivalent tactics in their attitudes towards the Soviet authorities: they formally recognised the People’s government and further modifications of the Soviet regime and collaborated with the regime, and at the same time they reformed their public structures operating during the Independence period in order to prepare them for active anti-Soviet resistance. Their posture with regard to the Soviet government deeply influenced their ideology: social and national engagement with regard to the agreement of the whole Lithuanian society to consider the nationality based on the Lithuanian language to be a minimum requirement enabled their cooperation with all Lithuanian political and public powers.
- 1941 m. Birželio sukilimas: fenomeno pažinimo ir vertinimo pro blemos / Dainius Noreika. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2016, t. 32, p. 144-178.
- Democracy and Catholicism in twentieth-century Lithuania / Arūnas Streikus. Democracy, culture, Catholicism : voices from four continents. New York: Fordham university press, 2016. P. 17-28.
- Kodėl dalyvauta ir už ką balsuota rinkimuose į Liaudies Seimą 1940 metais? / Artūras Svarauskas. Lietuvos istorijos metraštis. 2018, 2018/2, p. 101-128.
- Valstybinė opozicija ir politinė krizė Lietuvoje 1940 m. okupacijos išvakarėse / Artūras Svarauskas. Istorija. 2013, Nr. 90, p. 22-35.
