Palangos kurorto kultūros paveldo vertybių būklės vertinimas : urbanizacijos proceso poveikio pajūrio kraštovaizdžiams tendencijos

LTLietuvos pajūrio kultūrinis kraštovaizdis susiformavo dėl gamtinių ir kultūrinių procesų sąveikos, kuri tęsiasi šimtmečiais. Šiame ruože yra įsikūręs Palangos kurortinis miestas, jo savivaldybėje šiuo metu fiksuojami 93 kultūros paveldo objektai, įtraukti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių sąrašą. Klaipėdos universiteto Jūrinio kraštovaizdžio mokslo instituto mokslininkai pastaraisiais metais daug dėmesio skiria Palangos kurorto architektūros ir kraštovaizdžių kaitos tyrimams. Deja, rezultatai nedžiuginantys: pastarojo dešimtmečio miesto planavimo, užstatymo klaidos negrįžtamai ir nepataisomai sunaikino labai svarbias kurortiškumo vertybes. Ypatingai didelę žalą patyrė Senoji Palanga, urbanistinio paminklo erdvės. Pastaruoju metu jau kėsinamasi ir į ypatingai vertingas ir saugotinas Palangos parko erdves. Jei iki 1990 metų kurortas žavėjo vientisumu, erdvių persipynimu, jaukumą darkė tik pavieniai sovietmečio reliktai, tai per trumpą pastarąjį laikotarpį svarbiausi kurortiškumo ženklai įgavo pavienių inkliuzų pobūdį. Daugelis naujai užstatytų kvartalų labiau panašūs į eilinio provincijos miesto chaotišką užstatymą, o ne į šiuolaikinį europietišką kurortą, išsaugojusį ir branginantį vertybes, be kurių kurortiškumo jausmas prarastas. Pradėjo ryškėti tokios urbanistinės plėtros tendencijos: neigiamų kranto dinamikos procesų intensyvėjimas, siaurėjantis apsauginis kopagūbris, nykstantys paplūdimiai ir kopos; centrinės kurorto dalies užstatymo intensyvėjimas; vertingiausios kurortinės zonos funkcijos kaita; didėja kraštovaizdžio stilistinis chaosas ir kt.Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Gamtos ir kultūros paveldas; Istorinis kurortas; Kraštotyra; Kraštovaizdis; Kultūros paveldas; Palanga; Paveldas; Urbanistinis landšaftas; Cultural heritage; Heritage; Historical health-resort; Landscape; Palanga; Regional landscape; Regional studies; The herigare of the Nature and Culture; Townscape.

ENThe cultural landscape of the Lithuanian seacoast formed in the result of the interaction of natural and cultural processes, which lasted for centuries. It was the place where the resort of Palanga was established. At present, 93 objects of cultural heritage included into the Register of the Cultural Properties of the Republic of Lithuania. Over the last years, scientists of the Coastal Research and Planning Institute of the University of Klaipėda, have paid a great deal of attention to the research of the architecture and landscape changes of the resort of Palanga. Unfortunately, the results are not delightful: errors in the resort planning and building of the last decade irreversibly and irretrievably destroyed the key valuables of the resort. The Old Town of Palanga and its areas of urbanistic monuments suffered the most. Over the last years, significantly valuable and protected areas of the Park of Palanga have also faced certain perils. Before 1990 the resort was admired because of its coherence, intermingling of areas with its cosiness disturbed only by individual Soviet relics, however, over the short period of recent years, the key elements of the resort have turned into exclusive objects. The majority of newly built blocks of buildings remind of chaotic construction in an ordinary provincial town, instead of making Palanga a European resort with its values, without which it is not possible as a resort, being preserved and fostered. Tendencies of urban development have emerged: increasing number of negative processes of coastal dynamics, narrowing of the protective dunes, vanishing beaches and dunes; growing constructions in the central part of the resort, changes in the function of the most valuable resort area, increasing chaos in the stylistic landscape, etc.