"Витис" ("погоня") и "ездец" : "родство" или сходство?

LTRusijos istoriografijoje apie galimą Lietuvos Vyčio įtaką Rusios kunigaikščių emblemoms pirmą kartą prabilo Rusijos mokslinės heraldikos pradininkas Aleksandras Lakieras (1855 m.) Aptardamas Maskvos kunigaikščių antspaudus jis atkreipė dėmesį į vieną Vasilijaus I anspaudą (sutartis tarp Vasilijaus I ir jo dėdės Vladimiro iš Serpuchovo), kuriame vaizduojamas ietimi ginkluotas raitelis. Pasak Lakiero, tas raitelis mažai skiriasi nuo Vasilijaus I monetų, bet dar labiau joms artimas didžiojo kunigaikščio antspaudas, kuriame vaizduojamas kalaviju orą kertantis raitelis. Aptarus raitelio vaizdavimą Rusioje ir Lietuvoje galima teigti, kad tarp abiejų raitelio vaizdavimo tradicijų būta esminių skirtumų. Lietuvoje raitelis dažniausiai ginkluotas kalaviju, o Rusioje šis siužetas iš pradžių periferinis: daugiausia vaizduoti raiteliai su sakalais (sakalininkai) ir raiteliai, kovoję su slibinais. Lietuvos kunigaikščiai tuo metu savo emblemose pasauliečio raitelio, kovojančio su slibinu, atvaizdo nenaudojo, nors „drakonas“ viename Vyčio variantų matyti. Tuo istoriniu laikotarpiu, kai abi tautos viena iš kitos galėjo raitelio vaizdavimo tradicijas perimti, t. y. XIV-XV amžių sandūroje, raitelių judėjimo kryptis Lietuvoje ir Rusioje priešinga. Taigi, autoriaus nuomone, kalbėti apie tiesioginį tarpusavio poveikį nėra pagrindo. Tikriausiai panašūs siužetai lygiagrečiai plėtoti daugiau ar mažiau vientisame ir plačiame valstybinės bei dinastinės atributikos kontekste, kuriame buvo įmanomi net gana skirtingi variantai. Lietuviškajai raitelio riterio vaizdavimo tradicijai galėjo turėti įtakos tiek kaimynų lenkų dinastijų sfragistikos elementai, tiek vietinės ritualinės ir simbolinės tradicijos, tapusios pagrindu perimant ir perteikiant europinį riterio vaizdavimo siužetą.Reikšminiai žodžiai: Antspaudas; Moneta; Panašumas; Raitelis; Vytis; Chase; Coin; Rider; Seal; Similarity; Vytis.

ENPossible influence of Lithuanian Vytis on the emblems of the dukes of Rus’ was for the first time discussed in Russian historiography by Alexander Lakier, father of Russian scientific heraldry (1855). When discussing the seals of the dukes of Moscow, he noted one seal of Vasily I, which depicts a horseman armed with a lance. According to Lakier, the horseman hardly differs from the coins of Vasily I, yet these are much closer to the seal of the grand duke, depicting a horseman scything the air with the sword. The discussion of depicting the horseman in Rus’ and Lithuania leads to the statement that both traditions of depicting a horseman have essential differences. In Lithuania, a horseman is mostly armed with a sword, whereas in Rus’ this plot is initially peripheral: horsemen with falcons and horsemen fighting against dragons were mainly depicted. Lithuanian dukes did not use the image of a secular horseman fighting against dragon in their emblems at that time, although a “dragon” might be found on one variant of Vytis. During that historical period, when both nations could transfer the tradition of depicting a horseman from each other, i.e. at the turn of the 14th–15th c., the direction of moving of horsemen is opposite in Lithuania and Rus’. Similar plots were most probably simultaneously developed in more or less solid and broad context of national and dynasty symbols, in which even rather different variants were possible. The Lithuanian tradition of depicting a knight on a horse could have been influenced by both the elements of sigillography of neighbouring Polish dynasties and local ritual and symbolical traditions which became the basis when taking over and conveying the European plot of depicting a knight.

• Heraldika : iš praeities į dabartį / Edmundas Rimša. Vilnius : Versus Aureus, 2004. 184 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika : [katalogas] / Stasys Sajauskas, Domininkas Kaubrys. Kaunas : Žaltvykslė : 1993-2006. 2 d. (454, 246 p.).
• Бестиарий литовской геральдики / Е.В. Пчелов. Мир животных в мифопоэтическом ракурсе / отв. ред. и сост.: М. В. Завьялова, Т. В. Цивьян. Vicenza: Legorussia, 2017. P. 282-289.