Verstinės literatūros naujažodžiai

LTNagrinėjami pastarųjų 15 metų naujažodžiai, funkcionuojantys grožinės literatūros vertimuose į lietuvių kalbą. Išskiriamos dvi pagrindinės naujųjų realijų įvardijimo problemos: pirmoji susijusi su naujųjų svetimžodžių ir naujais sudėtiniais pavadinimais ar naujadarais išreikštų jų atitikmenų konkurencija, antroji – naujųjų svetimžodžių adaptavimas. 1) Vengiant naujųjų svetimžodžių, dažnai pasirenkami lietuviškuose tekstuose vartojami, daugumai kalbos vartotojų žinomi jų atitikmenys, pvz., vadybininkas (menedžeris). Kartais motyvuotai ar nemotyvuotai paliekami į vartoseną aktyviai besiskverbiantys naujieji svetimžodžiai, pvz., pilingas. Ir atvirkščiai, dažnai rizikuojama renkantis kalbos vartotojams nepažįstamą lietuvišką naujos realijos pavadinimą, pvz., kelnaitės su juostele (stringai). Į tekstą įvedama ir visiškai naujų, vartosenos tradicijos neturinčių svetimžodžių, pvz., kreatyvas. Juos paprastai stengiamasi paaiškinti tekste arba išnašose. Tekste paliekamus visiškai naujus, žargoninius ir pan. naujuosius svetimžodžius linkstama žymėti išskirtine grafika, dažniau kabutėmis. 2) Pagal adaptacijos laipsnį naujuosius svetimžodžius – tiek turinčius vartosenos tradiciją, tiek ir jos neturinčius – galima suskirstyti į keletą grupių: grafiškai, fonetiškai ir morfologiškai adaptuotus, pvz., spagečiai; adaptuotus grafiškai ir fonetiškai, bet neįformintus morfologiškai, pvz., suši; visai neadaptuotus, pvz., jungle. Verstiniuose tekstuose vyrauja sulietuvintą raišką turintys naujieji svetimžodžiai. Vis dėlto galima aptikti ir adaptuotų, ir originalo kalba rašomų svetimžodžių. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Naujažodžiai; Verstinė literatūra; Naujosios realijos; Neologisms; New realia.

ENThe paper sets out to examine neologisms of the last 15 years found in the translations of fiction into Lithuanian. The problems concerned with identifying the new realia in Lithuanian can be divided into two types: 1) those related to competition between new loan words and their counterparts expressed by new complex names and loan words; 2) those concerned with the adaptation of new loan words. To avoid new loan words coming into actual use, often well-known equivalents already used in the Lithuanian language are chosen. Sometimes the new loan words are preserved. In other cases, quite the opposite tendency can be observed: a risk is taken in using a completely unknown Lithuanian name for the new realia. Sometimes completely new words with no tradition of use are introduced. They are usually explained in the text or in footnotes. 2) According to the level of adaptation, the new loan words, either with or without a tradition of usage, can be divided into several groups: adapted graphically, phonetically and morphologically; adapted only graphically and phonologically, but not morphologically); not adapted at all. In translated texts preference is given to the Lithuanian expression of loan words. However, at times one may come across a strange combination of both adapted and original loan words. The choice of the editor and (or) translator, when selecting between the alternatives, is determined by several objective and subjective factors: the character of a realia, the general style of the text, impact on the addressee (if the expression does not mislead and can be recognised), conformity with language norms, professional competence.